Žemaičiai. Fonetika, kirčiavimas, morfologija

Skiriamoji pietų ž. ypatybė. Vietoje dvibalsių uo, ie pietų žemaičiai raseiniškiai, kaip ir varniškiai, taria diftongoidus uŠu, iŠU, pvz.: duŠuna (duona). Esama visiems žemaičiams būdingų išimčių (pavyzdžiui, uo, ie turimi skoliniuose).
Skiriamoji raseiniškių ypatybė. Dvigarsius an, am, en, em raseiniškiai išlaiko sveikus, pvz.: la.ŋks (langas). Tuo jie skiriasi nuo varniškių, šių dvigarsių pirmuosius dėmenis siaurinančių (ọn / un, ọm / um, ẹn / in, ẹm / im). Fonetika. Žodžio kamiene ir kirčiuotoje galūnėje raseiniškiai vietoje bendrinūs lietuvių kalbos ą, ę, ų, į išlaiko senovinius an, en (rečiau un, in), pvz.: žan'sis (žąsis), ká.n'c'ti (kàsti), vietomis ir skun'c'ti (skųsti). Tiesa, gana dažnai bendrinės kalbos ų, į atliepia ir ilgieji u., i. taigi ši ypatybė nėra sisteminga.
Nekirčiuotoje galūnėje vietoje ą, ę, į, ų turimi trumpieji a, e (susiaurintas iki i, kartais e), i, u, pvz.: vã.ĩ. ka (vaikà).
Raseiniškiai, kaip ir kiti žemaičiai, dvibalsina kamieno ir kirčiuotos galūnės įtemptus ilguosius balsius o, ė, pvz.: kúoje (koja).
Nekirčiuotoje galūnėje vietoje o, ė turimi trumpieji a, i (uždaroje galūnėje – ir e, ẹ), pvz.: sa.ka (sako).
Raseiniškiai niekada nekirčiuojamų galūnių trumpuosius balsius išmeta, pvz.: ví.rs (vyras), o ilguosius trumpina, pvz.: ra.ša (rašo). Kirčiuota ilga galūnė netrumpėja, pvz.: genĩ.s (genys). Priesaginių veiksmažodžių formos taip pat sutrumpėja, pvz.: nuri.UtIeU (nurietėjo (nuriedėjo).
Trumpuosius balsius u, i bei dvigarsių ul, ur, il, ir ir dvibalsio ui pirmuosius dėmenis raseiniškiai platina – taria u, i, pvz.: buva (buvo). Šia savybe jie bemaž nesiskiria nuo artimesnių vakarų aukštaičių. Tačiau kartais raseiniškiai u, i platina dar labiau – iki ọ, ẹ pvz.: bọva (buvo).
Iš raseiniškių išsiskiria Viduklės–Nemakščių šnekta (tarp Skaudvilės ir Raseinių). Joje tvirtapradiškai kirčiuotų dvigarsių ìr,ìl, ìm, ìn, ùr, ùl, ùm, ùn pirmasis dėmuo gali būti dvibalsinamas, todėl tariama íer, íel, íem, íen, úor, úol, úom, úon, pvz.: píerms (pirmas), jíelks (ilgas).
Kirčiavimas. Raseiniškiai kirčiuoja nevienodai: apie Tauragę, Pagramantį, Skaudvilę, Eržvilką – maždaug kaip bendrinėje kalboje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!