Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas

Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, normintojas ir ugdytojas, neretai vadinamas bendrinės lietuvių kalbos tėvu. Jis padėjo tvirtą pagrindą mūsų bendrinei kalbai. J. Jablonskis – pirmasis mokytas lietuvis kalbininkas praktikas. Pasak Z. Zinkevičiaus, „visa Jablonskio veikla – tai ištisa epocha lietuvių bendrinės kalbos istorijoje“ (Zinkevičius 1992: 155).
Šiame darbe, trumpai apžvelgus kalbininko gyvenimą, aptariami svarbiausi kalbos taisymai, vadovėliai (gramatikos, sintaksės darbai). Remiamasi įvairių tyrinėtojų darbais (žr. literatūros sąrašą).
Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) gimė 1860 m. Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio. Aukso medaliu baigė Marijampolės gimnaziją, 1881–1885 ir 1888 m. studijavo klasikinę filologiją Maskvos universitete. Lietuvoje negavęs mokytojo vietos, vertėsi privačiomis pamokomis, raštininko ir kitais darbais. Vėliau J. Jablonskis mokytojavo Mintaujos, Revelio gimnazijose. 1902 m. jis buvo ištremtas į Pskovą. Grįžęs kurį laiką dirbo Vilniuje lietuviškų laikraščių redakcijose, mokytojavo. 1906–1908 m. J. Jablonskis buvo neetatinis lietuvių kalbos mokytojas Panevėžyje. Vėliau mokytojavo Breste, Gardine, Veliže. 1915–1918 m. kalbininkas gyveno Voroneže, kur dėstė lietuvių ir lotynų kalbas suorganizuotuose lietuvių kalbos gimnazijose bei įvairiuose kursuose. 1918 m. J. Jablonskis atvyko į Vilnių, kitais metais persikėlė į Kauną. Kaune jis dirbo įvairiuose kursuose, 1922–1926 m. profesoriavo Lietuvos universitete. Mirė J. Jablonskis 1930 m. Kaune.
J. Jablonskio – lietuvių kalbos normintojo ir mokslininko – veiklos pradžia laikomi 1890 metai.
40 m. J. Jablonskis aiškino lietuvių kalbos negeroves, taisė įvairių raštų kalbą, rašė kalbines recenzijas. Nuo 1890 m. „Varpe“ ir kituose laikraščiuose jis spausdino straipsnius kalbos kultūros klausimais, dažniausiai pavadintus „Kalbos dalykais“. Jų J. Jablonskis parašė apie 150. Jo straipsniuose, recenzijose atsispindi visi būdingiausi to laikotarpio kalbos raidos momentai.
J. Jablonskis buvo labai atkaklus. Jis po keletą kartų taisydavo tas pačias klaidas, kad žmonės nuo jų atprastų. Kalbininkas toleravo kitų nuomonę. Jis siekė lietuvių kalbos lietuviškumo, grynumo, sistemingumo, aiškumo.
Kiekvieną vertinamą bendrinės kalbos reiškinį J. Jablonskis grindė gyvosios liaudies kalbos duomenimis. Kita vertus, kalbininkas skatino rašytojus šiais duomenimis naudotis kūrybiškai, o ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!