Šiuolaikinės lietuvių kalbos raida

ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ KALBOS RAIDA Kinta visuomenė – kinta kalba1 Pasak Ritos Miliūnaitės, kalba natūraliai funkcionuoja tada, kai išlaikoma pusiausvyra tarp kalbos dvasios ir kalbos materijos, kai gyva dvasia skatina kalbos formą atsinaujinti, kuria naujus raiškos būdus. Todėl vis dažniau lietuvių kalbininkai užsimena apie kryptingą kalbos norminimą, t. y. jos planavimą. Lietuvių kalbos vartosenoje pastaraisiais dešimtmečiais pokyčių vyksta daug ir ryškių. Keli svarbesni iš jų: 1) kinta viešai vartojamos lietuvių kalbos kokybė: daugėja laisvõsios (nereguliuojamos) viešosios rašytinės ir sakytinės kalbos tekstų, ypač sakytinėje žiniasklaidoje, elektroninėje terpėje, ir tai neabejotinai veikia pačią bendrinę kalbą; 2) stiprėja anglų kalbos įtaka (ir tiesioginė, ir per vertimus); 3) keičiasi kalbos vartotojų kartos, jų kalbinės sistemos pagrindas, keičiasi kalbiniai įpročiai ir poreikiai. Į šiuos pokyčius kartais linkstama žiūrėti ne per savus, o per kitų tautų ir jų kalbų akinius. Vartosena imama pernelyg sureikšminti, remiantis daug senesnių ir tvirtesnių bendrinių kalbų patirtimi: esą, kas visuotinai vartojama ir labai paplitę, turi būti įteisinta. Kai kalba tvirta, ji pajėgia pati nusimesti tai, kas nereikalinga. Kai nepajėgia, jai reikia padėti – kalbos naujoves įvertinti bendrinės kalbos normos požiūriu. Norminimas, kaip sąmoningo poveikio bendrinei kalbai procesas, apima tokius veiksmus: • tiriami vartosenoje funkcionuojantys reiškiniai (aprašomi jų vartojimo polinkiai, nustatomi dėsniai ir taisyklės); • atrenkamos bendrinei kalbai tinkamiausios normos ir jos kodifikuojamos (kitaip tariant, įteisinamos raštu norminamuosiuose veikaluose), • įteisintos normos skleidžiamos visuomenėje. Ne viskas lengvai sekasi. Pavyzdžiui, kelinti metai iš eilės Lietuvių kalbos draugija su Valstybine lietuvių kalbos komisija ėmėsi rengti Kalbõs švaros dienas, tikrindamos sakytinės ir rašytinės žiniasklaidos kalbos padėtį. Kai kurie televizijos žinių vedėjai, anksčiau atsisveikindavę Ačiu. Iki ritojaus, jau ima tarti artikuliuočiau, išlaikydami bendrinei kalbai būdingus balsių ilgumus: Ačiū. Iki rytojaus. Bet kol kas tai gražus lašas jūroje. Taigi norint išlaikyti bendrinės kalbos pozicijas viešajame gyvenime, reikia: • aktyviau puoselėti pavyzdinės bendrinės kalbos vartojimo sritis; • ugdyti kalbinį elitą, kad visuomenei būtų į ką lygiuotis. Kalbos normos yra nuolat peržiūrimos, atsisakoma pasenusių, jau neaktualių variantų. Tačiau stengiamasi normas keisti ne staiga, o palaipsniui: 1) šalia norminio varianto – pavyzdžiui, pirmosios kirčiuotės žodžio váistas (1) – pradedamas vartoti kitas nekodifikuotas, tačiau sistemiškas variantas – vaĩstas (4), kuris kalbininkų pripažįstamas taip pat norminiu ir įrašomas į žodynus, plg. váistas (1), vaĩstas (4); 2) dažniau vartojamas variantas pradeda stumti iš vartosenos prestižinį norminį variantą, todėl žodynuose jie gali būti sukeičiami vietomis – vaĩstas (4), váistas (1); 3) ilgainiui buvęs norminis variantas visai nustojamas vartoti, todėl gali būti išbraukiamas ir iš žodynų. Suprantama, kartu turi būti keičiamos ir giminiškų žodžių kirčiavimo normos, todėl šalia daiktavardžio váistinė (1) dabar viešojoje kalboje leidžiama vartoti ir kitą variantą – vaĩstinė (1). 1. Perskaitykite naująjį valstybinės kalbos įstatymo projektą ir apibūdinkite sritis, kur, jūsų nuomone, privalu laikytis bendrinės kalbos normų (žr.: http://www.vlkk). Palyginkite jį su dabar veikiančiu Valstybinės kalbos įstatymu. Kas yra keičiama ir kodėl? Savo nuomonę pagrįskite. 2. Temą „Kinta visuomenė – kinta kalba“ aptarkite valstybinės lenkų kalbos požiūriu. kokius panašumus ir kokius dviejų valstybinių kalbų egzistavimo skirtumus įžvelgiate? Aprašykite juos. 3. Perskaitykite Ritos Miliūnaitės straipsnį apie tinklaraščio kalbos ypatybes. Pasvarstykite, kas būdinga lenkų kalba rašytiems tinklaraščiams. Kokių bendrybių ir skirtybių pastebėjote? 4. Su klasės draugais aptarkite telefono žinučių kalbos ypatybes. Kas būdinga jų: a) rašybai ir skyrybai; b) stiliui? Kaip kinta šiuolaikinė lietuvių kalba Įprastinėmis sąlygomis kalbininkų prižiūrima kalba išlaiko pusiausvyrą –nepažeidžiamas prigimtinis gyvos kalbos raidos polinkis ir kartu, pasak kalbininkės Ritos Miliūnaitės, patenkinamos kalbinės bendruomenės reikmės. Deja, ko gera, to negalime pasakyti, kai kalbame apie dabartinę lietuvių kalbos būklę. „Dabartinė mūsų bendrinės kalbos padėtis ir be didelių tyrimų atrodo visai priešingai: kalba ne pamažu evoliucionuoja, o kartais, regis, yra krečiama revoliucijos karštligės. Pirma, kalbinė bendruomenė jaučia kalbos pokyčius ir įvairiais būdais į juos reaguoja, dažniausiai reikšdama nepasitenkinimą dėl apčiuopiamiausių naujų dalykų, kurie griauna buvusius įpročius, kelia kasdienės vartosenos maišatį (pavyzdžiui, piktinamasi naujų svetimybių antplūdžiu, nelietuviškų tikrinių žodžių rašyba originalo kalba, nelietuviškomis intonacijomis viešojoje vartosenoje ir pan.). Antra, per staigūs kalbos pokyčiai didina skirtingų kalbinės bendruomenės kartų ir sluoksnių atotrūkį ir kartais gresia nesusikalbėjimu“, – teigia kalbininkė. Taigi kas pasikeitė lietuvių kalboje? Ir kas keičiasi kalbėtojų sąmonėje? Į kur turi kreipti akis kalbos tvarkytojai? Iš tiesų nepageidaujami kalbos pokyčiai akivaizdūs visais lygmenimis. F o n e t i k a (ir k i r č i a v i m a s). Pavyzdžiui, linkstama trumpinti nekirčiuotus ilguosius balsius ir ilginti kirčiuotus trumpuosius balsius. Taigi iš klausos kartais sunku atpažinti pasakytą žodį ar jo formą, – pavyzdžiui, tą ir ta, lūpa ir lupa, rito ir ryto... Mokiniai dažnai nemoka taisyklingai ištarti lūpinį lietuvišką balsį [o·]. Vis dažniau vietoj jo skamba angliškas – nelūpinis, neįtemptas [o], plg. sõdą ir sòdą, Jõnas ir jònas... Nykstant ilgųjų ir trumpųjų balsių tarties skirtumui (plg. siusti ir siųsti, rito ir ryto), vis sunkiau darosi taisyklingai rašyti... Prisimintina, kad kalbos garsai – tai tarsi plytos, iš kurių yra statomas kalbos namas... Todėl jie ypač saugotini ir brangintini. Padidėjus užsienio kalbų prestižui, nevengiama kalbėti ir nelietuviškomis intonacijomis. Bet puikiai žinome, kad taisyklinga lietuviška konstatuojamojo sakinio intonacija pabaigoje yra visada krintanti (ne kylanti). Ją galime iliustruoti kreivės „stogeliu“: sakinio pradžioje kyla, pasiekia kulminaciją ir krinta... Kylančia kreive skiriasi tik klausiamieji sakiniai. Palyginkime: Tu valgysi? ir Tu valgysi... Eime? ir Eime... Neretai suklystama ir dėl kirčio. Mokiniai kartais be reikalo stengiasi išlaikyti pastovų kirtį žodžio kamiene (moksleĩvius, kaip moksleĩvį, nors reikia sakyti moksleiviùs). Štai įsiskaitykime: „Po įtemptõs saváitės ir gamtà, ir televìzija léido atsikvėpti. Manifestãcijos Lietuvojè nurìmo, Gãzoje nutrauktà ugnìs, Rùsija su Ukrainà ir Europà susìtarė dėl dùjų.“ Skirmantas Valiulis. Ramus savaitgalis. – Literatūra ir menas 2009 01 23, p. 10 Pasvirusiu šriftu išspausdinti žodžiai, kuriuos dažnai kirčiuojame netaisyklingai, nors žinome, kuo, pavyzdžiui, įtemptõs skiriasi nuo įtemptos; kad lietuvių kalboje tikriniai pavadinimai Ukrainà, Europà kirčiuojami galūnėje – kaip, beje, ir Kubà, Romà, Panamà, Gvantanamà ir kt. Lietuvių kalbos kirčiavimo dėsniai nenumato išimčių svetimos kilmės žodžiams – nei bendriniams, nei tikriniams. Jie linksniuojami, taigi ir kirčiuojami lietuviškai. L e k s i k a. Žodynas – bene greičiausiai kintantis kalbos lygmuo. Kartu su naujais mūsų gyvenimo reiškiniais nuolat atsiranda naujų svetimų žodžių – dresingas, roumingas, čipsai, klipas, steipleris, šou... Vienus jų gana greitai pavyksta pakeisti lietuviškais atitikmenimis, plg.: burgeris = suvožtìnis čyzburgeris = sūraĩnis, sū̃rio suvožtìnis fišburgeris = žuvaĩnis, žuviẽs suvožtìnis hamburgeris = mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis čipsai = (bùlvių) traškùčiai steipleris = segìklis http://www.vlkk.lt/lit/klaidos/zodyno2.html Kitiems lietuviškų atitikmenų ar pakaitų ieškoma ilgiau (plg.: dresingas = maist. ùžpilas2) ar dar ir iki šiol tinkamo nerasta (klipas, roumingas, šou...). Pasitaiko, kad kinta ir senesni žodžiai. Jie lietuvių kalbos dirvoje gali įgyti naujų reikšmių, kurių dar neturėjo, kai buvo pasiskolinti. Taip, pavyzdžiui, atsitiko su žodžiais stilistas „mados kūrėjas“ ar modelis „mergina, demonstruojanti madas“. Šalia pastarojo atsirado ir fotomodelis... Atkreipkite dėmesį, lietuvių kalboje šis žodis tikrai neseniai atsiradęs, nes iki šiol neturi moteriškosios giminės formos – Beveik visos klasės mergaitės (dkt., mot. g.) nori būti modeliais (dkt., vyr. g.). Kad greitai būtų galima sužinoti visuomenės nuomonę apie naują žodį, veikia specialios interneto svetainės – pavyzdžiui, www.kalbosnamai.lt: „Šiame puslapyje  glausis į akis retkarčiais krintantys ypatingesni žodžiai. Gali būti, kad jie gyvena paskutines dienas tarmiškai dar šnekančių žmonių lūpose, o dažnai beglūdi žodynų užkaboriuose, ir tik koks rašytojas ar vertėjas netikėtai iškelia į dienos šviesą, atgaivina. Gali būti, kad jie nedrąsiai tik pradeda gyventi, ir jiems nesaugu – ar pritaps bekraščiame žodžių pasaulyje? O gal tyliai užges, blykstelėję kartą kitą kokiame kūrybiniam įkvėpiui pasidavusio autoriaus tekste, ir joks žodynas nė neįtars juos buvus. Klausti, ar gyvuos tie žodžiai, – lygiai tas, kas  klausti, ar  mėginsime  prisijaukinti juos savo kalboje.3“ – rašoma šiame puslapyje. Taigi kiekvienas galime turtinti ir plėsti savo lietuvišką žodyną. M o r f o l o g i j a. Žodžių darybos ir kaitybos lygmeniu kalbos kaita lėtesnė. Bet ir čia kalbininkai pastebi lietuvių kalbai nepageidaujamų reiškinių. Pavyzdžiui, linkstama atsisakyti linksnių galūnių svetimos kilmės žodžiuose: plg. Taline „Kalev“ įveikė „Zagreb“. Lietuvių kalboje atsiranda žodžių, kurie nelinksniuojami (fojė, krupjė, mantò, šoũ, taksì), todėl ne visada aišku, kurios jie yra giminės – su galūne -ė laikomi moteriškosios, su -o ir -i – vyriškosios giminės daiktavardžiais. Tik krupjė gali būti vartojamas kaip abi gimines turintis žodis (tas krupjė, ta krupjė). Anglų kalbos pavyzdžiu randasi netaisyklingų analitinių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžio formų, plg. labiau pavojingas, labiausiai pavojingas... (užuot sakę pavojingas, pavojingesnis, pavojingiausias). Vis dažniau kaip artikelis vartojamas įvardis tas, -a; nyksta pusdalyviai ir padalyviai – jau gana dažnai nemokame jų taisyklingai vartoti, pvz.: Pasitinkant (= Pasitikdami) Lietuvos tūkstantmetį, rengiame jubiliejinę Dainų šventę. S i n t a k s ė. Į viešąją lietuvių kalbą braunasi verstinės konstrukcijos, plg.: Linkiu turėti gerą laiką (užuot sakę Linkiu maloniai praleisti laiką); neretai anglų kalbos pavyzdžiu išlaikoma pastovi žodžių tvarka sakinyje (veiksnys – tarinys – papildinys – aplinkybė), plg.: Mes rašome kontrolinį penktadienį; Penktadienį mes rašome kontrolinį; Kontrolinį mes rašome penktadienį ir pan. Turbūt pastebėjote, kad ir įvardis mes sakinyje nereikalingas, nes veiksnį puikiausiai apibūdina tarinys rašome. Nejaučiant kalbos, piktnaudžiaujama įvardžiais, plg. Ar tu ateisi? ir Ar ateisi? Nelengva kalbininkams iš karto įvertinti visus lietuvių kalbos pokyčius. Bet ir palikti jų savieigai taip pat nevalia. Žvelgdami į priekį, kalbininkai turi padėti visuomenei susiorientuoti: kalbos vartotojai turėtų būti nuolat įspėjami dėl kiekvieno naujo ar naujai plintančio reiškinio ar žodžio – ar ta naujovė toleruotina, ar nevirsta ji kalbos klaida. 1. Suredaguokite sakinius. Raskite žodžius ir žodžių junginius, kurie yra nelogiški šiam kontekstui. Pasiremkite žodynu ir paaiškinkite taisymo motyvus. 1) Pasakoja šuo: – Ėjau pas veterinarių, šunų gydytoją. Jis davė mano šeimininkei vaistų. 2) Vieną dieną tėtis tarė: – Sekmadienį imsime ir vyksime į gamtą! Paaiškinkite galimas žodžio imti reikšmes. 3) Taip liūdnai žiūri į vyriškį, kuris groja fortepijonu. Aš nesilioviau grojęs gitara. Paaiškinkite, kada vartojame groti, griežti, skambinti.... 4) Jei pakankamai ilgai lauksiu, kas nors ateis ir pasiims mane. Jis dar pakankamai jaunas pradėti dresuoti. Remdamiesi žodynu, paaiškinkite, ką reiškia pakankamai... Kuo jį pakeiste šiuose sakiniuose? Pagal R. Milūnaitę 2. Atlikite stebėjimą ir pasižymėkite klasės draugų daromas kalbos klaidas per pamokas. Jas suskirstykite pagal kalbos lygmenis ir aptarkite. Kalbos klaidų sąrašą papildykite draugų pastebėtomis klaidomis. Leksika Fonetika Kirčiavimas Morfologija ir žodžių daryba Sintaksė 3. Atlikite stebėjimą namie ir pasižymėkite savo šeimos narių daromas kalbos klaidas. Jas suskirstykite pagal kalbos lygmenis ir aptarkite. Ar galite pasakyti, kaip skiriasi vyresnės ir jaunesnės kartos atstovų kalba? Kurie šeimos nariai, jūsų nuomone, kalba taisyklingiau? Kodėl? Žodyno skoliniai ir jų vertinimas Kaip žinome, skoliniai sudaro nevienalytį leksikos sluoksnį. Taisyklingumo požiūriu jie labai nevienodi. Be visiems gerai pažįstamų senųjų leksikos svetimybių ir hibridų, vis didesnį rūpestį kelia naujieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai. Svetimybe laikomas iš kitos kalbos atėjęs žodis, prieštaraujantis bendrinės kalbos normoms ir turintis taisyklingą lietuvišką atitikmenį. Todėl, pavyzdžiui, naujuosiuose „Kalbos patarimuose“ jiems, kaip ir kitiems lietuvių kalbos reiškiniams, jau taikoma ne tradicinis dviejų laipsnių vertinimas (vartotina / nevartotina), o griežta keturių laipsnių (geriau vartotina / vartotina / vengtina / nevartotina) lietuvių kalbos reiškinių vertinimo sistema: 1) v a r t o t i n a (t. y. abu variantai yra taisyklingi ir abu vartotini pasirinktinai): bròkolis tarpt. | maist. šparãginis kopūstas. 2) g e r i a u v a r t o t i n a (t. y. abu vartotini variantai, tačiau variantas dešinėje yra geresnis už variantą kairėje): bankètas tarpt. | | (kviestìniai, iškilmìngi) piẽtūs, vakariẽnė; pókylis, puotà, váišės. 3) g e r i a u n e v a r t o t i n a (t. y. vengtina: variantas nerekomenduojamas, tačiau ir nedraudžiamas): banjanas svet. vngt. – bot. bengãlinis fìkusas. 4) k a t e g o r i š k a i n e v a r t o t i n a (t. y. variantas visai neteikiamas vartosenai): barkodas svet. ntk. = prek. brūkšnìnisì kòdas. Pastebėtina, kad net giminiškų žodžių vertinimas gali skirtis. Netaisyklingos darybos elementų turintis žodis – pavyzdžiui, veiksmažodis su nelietuviška priesaga -(i)avoti bus vertinamas griežčiau, plg.: baliavoti hibr. ntk. = puotáuti, pokyliáuti; švęsti, ūžti. balius svet. vngt. – puotà, pókylis. Kartais švelnesnį vertinimo laipsnį gali nulemti ir vieno lietuviško atitikmens nebuvimas – pavyzdžiui: balinis, -ė hibr. vngt. – 1. pramogìnis, -ė: B a l i n i a i (= Pramoginiai) šokiai. 2. vakarìnis, -ė: B a l i n ė (= Vakarinė) suknelė. Paisant kalbos normų p a s t o v u m o principo, jas stengiamasi keisti tik per variantus, o vertinimo laipsnį – neperšokant keleto grandžių, nuosekliai (žr. ankstesnę temą). Taigi apibendrinkime. Pats griežčiausias taisymo laipsnis – neteiktina (a = b), kitaip tariant, – kai klaida taisoma norminiu variantu, plg. impičmentas svet. ntk. = (valstybės) apkalta; mislyti svet. ntk. = 1. galvoti, mąstyti; 2. manyti, tarti; parėdymas hibr. ntk.= kanc. nurodymas, įsakymas; potvarkis. Taip pat griežtai vertinami ir naujieji skoliniai, plg.: baneris svet. ntk. = spec. reklaminė juosta, kaičioji reklama; vaksingas svet. ntk. = šalinimas vašku; vorkšopas svet. ntk. = 1. sekcija, seminaras; 2. mokomoji repeticija. Rečiau vartojami, tačiau seną taisymų tradiciją turintys skoliniai vertinami švelniau – nelaikomi bendrinės kalbos klaida, tačiau pateikiami su nuoroda vengtina (a – b). Prie jų priskiriami skolinti, tačiau dažnai tarminėje ir šnekamojoje kalboje vartojami žodžiai, plg.: bakūžė svet. vngt. – pirkaitė, lūšnelė, trobelė; bočius svet. vngt. – 1. tėvukas, tėtukas; 2. senelis; 3. senolis. Tuo pačiu laipsniu vertinami neseniai į lietuvių kalbą patekę skoliniai ar iš tarptautinių žodžių sluoksnio į paprastas svetimybes perėję žodžiai, plg.: alkotesteris svet. vngt. – (alkoholio) matuoklis, tikrintuvas. Kaip matyti iš pavyzdžių, vertinant skolintą leksiką, laipsnis vengtina (vngt.) daugiau krypsta į bendrinės kalbos klaidos pusę, t. y. skolintas žodis vertinamas jau kaip nenorminis ir neturintis perspektyvos arba kaip dar nenorminis. Tarptautiniai žodžiai laikomi bendrinės kalbos normos variantais. Jie gali būti visiškai prilyginti saviesiems lietuviškiems atitikmenims (a b), plg.: adapteris  1. inform. siejiklis; 2. tech. ėmiklis; sauna tarpt. suomiška pirtís. Jei vartojimo sričių kelios, o tarptautinis žodis turi tinkamų lietuviškų pakaitų, tuomet jis laikomas šalutiniu normos variantu, pirmumo teisę paliekant jo lietuviškiems pakaitams (a b), plg.: abstinencija tarpt. med.  1. blaivybė; 2. susilaikymas; reitingas tarpt.úú įvertis; rekomendacija tarpt.úú 1. siūlymas; 2. patarimas. Kitais atvejais, pavyzdžiui, kanceliarinėje kalboje kalbant apie tam tikrą raštą, tinka ir tarptautinis žodis. Tarptautinius žodžius nuo svetimybių paprastai skiria jų kilmė (dažnai – lotynų ar graikų kalbos ištakos), paplitimas daugelyje Europos kalbų. Iš jų savomis darybos priemonėmis pasidaryti vediniai šiame sąraše hibridais nelaikomi – jie visi laikomi tarptautiniais, plg4.: aromãtas tarpt. | (malonùs) kvãpas. aromãtinis tarpt. | | kvapùs,- ì. aromatizúoti tarpt. | | kvėpìnti. Vertinant leksiką, vadovaujamasi ne vienu, o keliais kriterijais. Be jau aptartojo p a s t o v u m o kriterijaus, labai svarbus ir g r y n u m o kriterijus, ypač jei skolinys turi lietuviškų atitikmenų (guzikas = saga, griekas = nuodėmė, impičmentas = apkalta). Svetimybes skiriant nuo tarptautinių žodžių, neretai lemia žodžio k i l m ė s faktorius. Ar žodis pripažįstamas norminiu, lemia t i k s l i n g u m o kriterijus: tokiu keliu į kalbą pirmiausia ateina terminai (anuitetas – fin. metinė išmoka, flegmona – med. pūlynas, fitnesas – sport. 1. fizinis tinkamumas, fizinė parengtis; 2. kūno rengyba). Skoliniai ir jų lietuviški pakaitai ypač tiksliai turi būti pamatuojami d i s t i n k t y v u m o kriterijumi. Siūlydami pakaitus, kalbininkai kartais ir suklysta siūlydami žodį, lietuviškesnį savo forma, tačiau reikšmės požiūriu neadekvatų (plg. biznis ­– verslas). Pirmasis žodis oficialiojoje kalboje nevartojamas ne tik dėl to, kad nelietuviškas. Bet kiekvienas iš mūsų jame įžvelgs ir neigiamą reikšmės atspalvį. Juk skiriame biznierių nuo verslininko! Turime net frazeologizmą Monkės biznis... Taip vadinamas nešvarus, suktas sandėris. Taigi tam tikrame kontekste ir biznis, ir biznierius bus vartotini ir nepeiktini. Kreiptinas dėmesys ir į žodžio f o r m ą (fonetinį skambumą, morfeminę sandarą) bei jo darumą. Pavyzdžiui, dėl sudėtingos garsinės sandaros šnekamojoje kalboje sunkiai prigyja paplūdimys, turėjęs pakeisti nelietuvišką pliažą. O žodžių junginiuose moterų (vyrų), šeimyninis pliažas taip ir užsiliko... Pabrėžtina, kad norminant atsižvelgiama į skolinių funkcionavimą vartosenoje, taip pat į kalbos etikos ir etiketo dalykus. 1. Įsižiūrėkite į „Kalbos praktikos patarimus“ (įdėti vieno puslapio iliustraciją). Papasakokite, kaip kalbininkai taisė leksikos klaidas anksčiau. 2. Palyginkite leksikos klaidų pateikimo būdą „Kalbos praktikos patarimuose“ ir „Kalbos patarimuose“ (įdėti vieno puslapio iliustraciją).. Kas pasikeitė? 3. Atkreipkite dėmesį į lietuvių ir lenkų kalboje vartojamus tarptautinius žodžius. Kurie iš jų sutampa savo forma, o kurie skiriasi? Parašykite pavyzdžių. Pavyzdžiui, le. problem (vyr. g.) – lie. problema (mot. g.)... 4. Parašykite, kodėl, jūsų nuomone, kalbininkai atkreipė dėmesį į tarptautinių žodžių vartoseną. Samprotavimus pagrįskite pavyzdžiais. Naujadarai Su naujai sudarytais žodžiais, arba n a u j a d a r a i s, susiduriama nuolat – kai, įsigalėjus kokiam naujam reiškiniui ar atsiradus naujai prekei, į lietuvių kalbą braunasi ir nauji skoliniai. Pavyzdžiui, sovietmečiu vaikus auginusios mamos kantriai keitė vystyklus, nes neturėjo sauskelnių. O kai atsirado, tai žodis sauskelnės buvo kalbininkų sugalvotas, nes reikėjo kuo skubiau iš kalbos guiti beįsigalinčius pampersus. Panašiai sukurta ir žiniasklaida, nes visiems iki gyvo kaulo buvo pakyrėjusios masinės informavimo priemonės. Taigi griozdišką trižodį terminą pavyko pakeisti vienu gražiu lietuvišku dūriniu... Šiandien visi nešiojamės mažyčius kompiuterių priedus – atmintukus, kuriuose saugome visą reikalingą informaciją. O visai neseniai jie dar buvo flešai.... Mada padiktavo delninukių atsiradimą. Tai mažyčiai, delne telpantys moteriški rankinukai (an. clutch-bag), tinkantys prie ištaigingų vakarinių suknelių... Kad būtų aišku, kas teikiama nauju žodžiu vadinti, padeda ir paveiksliukas (daugiau pavyzdžių žr. http://www.kalbosnamai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=75&Itemid=68) . Kalbininkė Rita Miliūnaitė pagal vartojimo dažnumą ir paplitimą kalbos naujoves sąlygiškai skirsto į dvi grupes – 1) laikinąsias naujoves ir 2) plintančius naujus reiškinius. Dėl pirmųjų galvos kalbininkams neskauda: jos atsiranda ir dažniausiai be pėdsako kalboje išnyksta. Kitaip jas dar būtų galima vadinti vienkartiniais ar situaciniais dariniais, pavyzdžiui, purvasklaida nesąžiningai žiniasklaidai pavadinti ar makdonaldizacija, kai tikimasi greito rezultato (kaip greitojo maisto restorane)... Nemažai situacinių ar analoginių darinių yra sukūrę mūsų rašytojai, plg., pavyzdžiui, poeto Albino Žukausko būdvardį žalzganas, -a šalia visų vartojamų balzganas, -a; juozganas, -a... Jų apstu ir liaudies kūryboje, plg.: Šarangė varangė po suolu susirangė (katinas); Kabo kabikas, žiūri žiūrikas. Kad nekabėtų kabikas, nežiūrėtų žiūrikas (lašiniai ir katinas); Tilindis tilindis, be rakto klėtin įlindęs (vėjas). Plintantys nauji reiškiniai atpažįstami ne tik iš vartojimo dažnumo. Jie kalboje ir „dauginasi“, t. y. iš jų pasidaroma naujų darinių, plg. paparacis – paparacinti – paparaciškas, -a... Taigi vieno lietuviško atitikmens tokiems žodžiams jau neužteks... Plintantys naujieji skoliniai linkę įgyti lietuviško žodžio formą. Pavyzdžiui, atėję iš kitų kalbų kaip nelinksniuojami žodžiai, lietuvių kalbos dirvoje paprastai jie įgyja lietuviškas galūnes ir taip prisitaiko prie lietuvių kalbos sistemos, plg. žaliuzės ir žaliuzi, spagečiai ir spageti, mango ir mangas. Suprantama, kiekvienam iš egzotiškų šalių atkeliavusiam vaisiui ar patiekalui lietuviško atitikmens nesukursime. O ir reikalo nėra – adaptuotas skolinys parodo juo įvardijamo daikto ar reiškinio kilmę, išlaiko mums svetimos kultūros savitumą. Kaip tam tikrą kalbos naujovę vertiname ir žodį, gavusį kokią naują, jam neįprastą, dažniausiai iš kitų kalbų žodžių perimtą reikšmę. Ypač dažnai šis būdas taikomas terminijai. Pavyzdžiui, nuo pačių pirmųjų kompiuterių atsiradimo stengtasi lietuvinti angliškus terminus, ieškoti jiems savų atitikmenų, plg. atačinti svet. ntk. = inform. pridė́ti, šnek. prisègti. atačmentas svet. ntk.= inform. priẽdas. blasteris svet. ntk. = inform. gar̃so plõkštė. brauzeris svet. ntk. = inform. 1. naršỹklė; 2. žvalgỹklė. displėjus svet. ntk. = inform. 1. vaizduõklis; 2. ekrãnas. *emeilas svet. ntk. = inform., ryš. elektròninis pãštas (el. paštas, e. paštas). folderis svet. ntk. = inform. ãplankas. hakeris, -ė svet. ntk.= inform. programìšius, -ė, programãvimo aistruõlis. hakinti svet. ntk. = inform. láužtis (į svetimas sistemas). helpas svet. ntk. = inform. žinýnas; pagálba. Žinoma, ne iš karto ir ne dėl visų terminų buvo apsispręsta. Tačiau jau kai kurios kompiuterinės programos veikia lietuviškai! Ir tai labai svarbu, nes kaip neprisiminsi Bilo Geitzo žodžių: „Jeigu kalbos nėra kompiuterinėje terpėje, jos nėra visai“. 1. Išvardykite priežastis, kurios, jūsų nuomone, lemia naujadarų kūrimą. 2. Pasvarstykite, ar, jūsų nuomone, kompiuterijos srityje visuomenė gali tenkintis angliškais žodžiais? Susirašykite savo argumentus ir pasirenkite diskusijai. 3. Iš pateiktų kompiuterijos terminų pasirinkite tokių, kurie, jūsų nuomone, prigis ir tokių, kurie – ne? Kodėl? Savo nuomonę pagrįskite. Jei reikia, galite pasirinkti savų pavyzdžių. Enciklopedinė ir žodynų informacija Įsiskaitykime į informacijos apibūdinimą: „Informacija [lot. informatio – išsiaiškinimas, pranešimas] 1. mokslinės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu ar žiniasklaidos priemonėmis (per spaudą, radiją, televiziją, kompiuterių tinklus). 2. duomenų, žinių kokiu nors klausimu visuma. 3. įstaigos, organizacijos skyrius, teikiantis žinias, nurodantis, paaiškinantis5. Dėl trečiosios šio žodžio reikšmės abejonių nekyla: visi žinome, ką veikia, pavyzdžiui, autobusų stoties ar oro uosto informacija. Pirmosios dvi reikšmės irgi tarsi aiškios – pirmiausia tai žinios, kurias turime perduoti kitiems. Tik ar visada mokame tai padaryti? Mat informacinei žinutei ar pranešimui keliami tam tikri kalbos aiškumo, tikslumo ir taupumo reikalavimai. Kas būtų, jei į enciklopedijas ir žinynus surašytume viską, kas pakliuvo! Neveltui skundžiamės, kad mus ir taip užgriuvęs informacijos perteklius, kad galvos prikimštos visokiausių (net ir nelabai reikalingų ar visai tuščių) dalykų. Todėl neretai juos vadiname ir informacijos šiukšlėmis. Į žodynus, žinynus ir enciklopedijas informacija renkama ir pateikiama paskirų autorių, tačiau čia ji nerodo nei autoriaus kūrybinių galių, nei jo asmeninio stiliaus, nei santykio su aprašomu daiktu ar reiškiniu. Aprašuose jūs nerasite perkeltine reikšme pavartotų žodžių, frazeologizmų, kitų stiliaus figūrų. Taip stengiamasi pateikti visiems suprantamą, objektyvią ir išsamią informaciją. Taupumo dėlei aprašuose nevengiama įvairių sutrumpinimų ir santrumpų, tam tikrų sutartinių ženklų. Taigi žodynų, žinynų ir enciklopedijų rašytojai taupiai vartoja specifinę, tam tikra prasme, sutartinę kalbą, kurią mes vadiname metakalba (gr. meta – po, už, per). Metakalbos priemonių pasirinkimas priklauso nuo tikslo. Štai kaip aprašomas, pavyzdžiui, arklas „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“: árklas: 1. Vienadantis žemės purenimo įrankis. Juo žemė verčiama į abi puses (vaga neapverčiama). Naudotas daugelyje kraštų, ypač V. ir P. Europoje. Δ ranktūriai su rankenomis daryti iš dviejų pušies šaknų ar medžio dvišakumo. Prie vagočiaus tvirtindavo jaučių jungą ar dvi ienas (arkliui), netoli rankenų į grąžulą įtaisydavo išarą, kurios apačioje buvo geležinis ar medinis (apkaltas skarda) noragas. Sen. medinio Δ dalis, rasta Šventosios g-tėje (dabar Palangos dalis), datuojama 2 t-mečiu pr. Kr. – vienas ankstyviausių Δ Europoje. Geležinių noragų (kastuvėlio formos) rasta Šveicarijos kaime (Lenkijoje) 2–3 a. kape. Nuo 7–8 a. pradėti naudoti liežuvėlio formos pasmailintu galu noragai, ypač paplito 2 t-mečio pradžioje. Lietuvoje būdingiausias šios formos noragas rastas Maišiagalos piliakalnyje. 19 a. Δ pakeitė geležinis vagotuvas. Iki XX a. per.???? Δ dar naudotas lengvai žemei arti ir šakniavaisiams apkaupti. Pav. 2. Kitas  žagrės pavadinimas, vartotas Š. Lietuvoje ir Dzūkijos pietuose. 3. Duoklės, kurią sen. Rusijos valstiečiai mokėdavo kun-čiui, vienetas (iki 14 a.). VLE I 778 Taigi enciklopedijose rasite išsamius daiktų, reiškinių aprašus, žymių žmonių biografijas. Žodynuose paprastai pateikiama tai, kas susiję ne su pačiu daiktu ar reiškiniu, o tik su jį reiškiančio žodžio reikšme. Štai kaip arklas pateikiamas aiškinamajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.autoinfa.lt/webdic/) árkl|as (3) etnogr. senovinis padargas žemei arti; žagrė, žambis: ~o noragas nulūžo. ~u bulves arinėdavo. Kaip matyti, čia arklas pateikiamas kaip antraštinis žodis, nurodoma jo kirčiuotė, vartojimo sritis, metakalba paaiškinama jo reikšmė, taip pat pateikiama šiek tiek iliustracinės medžiagos, būdingos bendrinei lietuvių kalbai. „Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt ) apie šį žodį rasite daugiau informacijos. Čia sutrumpinimais bus nurodyti ir svarbiausi šaltiniai, pateikta daugiau iliustracinių sakinių, užrašytų iš gyvosios kalbos, ir net frazeologizmų: árklas sm. (3) K, J, Sn, Pn; SD 255, R prietaisas žemei arti, žagrė, žambis: Seniau žmonės ardavo mediniais arklaĩs Stk. Árklo noragai nulūžo Prl. Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu! Mair. Su árklu bulves arinėja Ėr. Nuog arklo buvo pašauktas DP512. Árklas vagotinis, kaupikas (su viena plačia žagre bulvėms vagoti, kaupti) Ds. Arklas vaginis (kurį arklys traukia, vaga eidamas) Ds. Arklas kerinis (kuris verčia į vieną šoną) Ds. Arklas girgždėlis (kurio ienos laisvai vartosi, susmunka paleistos) Ds. ^ Koks artojas, toks ir arklas J.Jabl. Arklas laukan – balana iš sienos (nebereikia žibint) PPr28. Ne už árklo sėdi, matai, ką daro (sakoma nepastabiam žmogui) Trgn. „Sinonimų žodyne“ pateikti visi šio žodžio sinonimai, kuriuos kalbininkai aptiko lietuvių tarmėse ir rašytiniuose šaltiniuose: á r k l a s 3 (senovinis medinis padargas žemei arti): Seniau mediniais arklais žmonės žemę arė) – žãgrė (Kaip tu užarsi lygius laukužėlius be jaučių, žagrės, be noragėlių?), žambis (Braškėjo žambiai, jaučių traukiami), žambris, žiúobris (koks artojas, toks ir ž. flk.), girgždùlis šnek., ragõčius tarm.; || stagùtas tarm. (lengvesnis arklas), stùgė, stagùtė, stagùtis; || plūgas (geležinis, dabar vartojamas). 1. Išnagrinėkite pateiktus pavyzdžius. Aptarkite, kaip ir kodėl juose skiriasi faktų ir duomenų pateikimas. 2. Aptarkite, kaip ir kodėl skiriasi šių žodynų metakalba. 3. Išnagrinėkite pateiktus pavyzdžius. Aptarkite, kaip skiriasi iliustracinė medžiaga. 4. Patys raskite skirtingų to paties reiškinio pavyzdžių. 5. Įsižiūrėkite, pagal kokią schemą enciklopedijoje rašomos žymių žmonių biografijos. Pagal ją parašykite žymios savo krašto asmenybės biografiją. Agresija kalboje Ne paslaptis, kad mūsų kalba paprastėja, vis labiau standartizuojama. Tai vyksta ne tik dėl to, kad mažiau pažįstame aplinkinį pasaulį, mažiau skaitome, kad ne toks turtingas mūsų žodynas... Paprastėjimas arba, kitaip tariant, k a l b o s s t a n d a r t i z a c i j a, atitinka ir bendruosius visų gyvųjų kalbų raidos polinkius. Šiuo požiūriu lietuvių kalbai yra pavojingi ir kai kurie tarptautiniai žodžiai, neretai iš vartosenos stumiantys savuosius lietuviškus pakaitus. Todėl kalbininkai pirmenybę teikia pastariesiems. Pavyzdžiui: elementarùs, -ì tarpt. pàprastas, -à; pagrindìnis, -ė; pradìnis, -ė: E l e m e n t a r u s ( Paprastas) pavyzdys. Užtenka laikytis e l e m e n t a r i ų ( pagrindinių) eismo saugumo taisyklių; e l e m e n t a r u s ( pradinis) kalbos mokėjimo lygis; e l e m e n t a r ūs ( svarbiausi) darbo saugos reikalavimai. intensyvùs, -í tarpt. 1. įtemptas, -à; 2. gausùs, -ì; našùs, -ì; 3. stiprùs, -ì; smarkùs, -ì; 5. dìdelis, -ė: I n t e n s y v i ( Įtempta) darbotvarkė. I n t e n s y v ū s ( Gausūs) krituliai. I n t e n s y v u s ( Našus) žemės ūkis. I n t e n s y v u s ( Smarkus) lietus. Labai i n t e n s y v u s ( stiprus) masažas gali ir pakenkti. Dieną gatvėje labai i n t e n s y v u s ( didelis) judėjimas. Svetimi žodžiai, kurie iš aktyviosios vartosenos linkę išstumti lietuviškuosius, laikytini žodžiais agresoriais. Kiekvienam aišku, kad savu žodžiu tiksliau, aiškiau pasakysi ir dar tam tikrais atvejais savo mintį nuspalvinsi emociniu atspalviu. 1. Kokių tarptautinių žodžių įsigalėjimą pastebite lietuvių kalboje? Savo pastebėjimus pagrįskite lietuvių kalbos tekstyno (http://www.donelaitis.vdu.lt ) duomenimis. 2. Parašykite samprotaujamąjį rašinį tema „Tarptautiniai žodžiai – būtinybė?“. Naujieji frazeologiniai junginiai. Kalbos mada. Iš svetimų kalbų skolinamasi ne tik žodžius, darybos priemones ar sakinių konstrukcijas. Plinta ir nelietuviški frazeologiniai junginiai. Kalbos vartotojai sunkiai atpažįsta išsiverstus žodžių junginius, todėl neretai juos mėgsta kartoti, manydami, kad taip turtina savo kalbą. Pavyzdžiui, retas susimąsto, ko vertas pasakymas stogas nuvažiavo (važiuoja). Lietuviškai sakytume – išprotėjo, visai su protu (susipyko, galvoje pasimaišė, varžtelis atsisuko...; malkų priskaldyti – lietuviškai sakytume košės privirti; makaronus (ant ausų) kabinti – akis dumti, miglą į akis pūsti ir pan. Laimei, ne visais laikais šie verstiniai žodžių junginiai taip buvo paplitę. Mat kalboje, kaip ir gyvenime, egzistuoja ir tam tikras mados polinkis. Žmonės linkę mėgdžioti vienas kitą, kopijuoja ne tik elgesį, aprangos stilių, bet ir kalbos štampus. Kažin ar dažnas moksleivis šiandien pasakytų, ką reiškia netaisyklingas frazeologizmas raudona gija. Bet jo vartosenos pavyzdžių dar galime aptikti lietuviškoje spaudoje (žr. http://www.donelaitis.vdu.lt): [...] pastarojo meto interviu raudona gija driekiasi užuominos apie tai [...]; G. Kasparovas rašo, kad „raudona gija Putino vidaus ir užsienio politikoje [...]; [...] išryškintas ir vinguriuoja raudona gija [...]. Taigi šį junginį galime taisyti ryškiai matyti, ryškėja... Visai neseniai į madą atėjo ir vinis. Ne, ne ta, kurią į sieną kalame. Šiam žodžiui suteikta nauja reikšmė, deja, skolinta. Įsiskaitykime į VDU tekstyno pavyzdžius ir pasakykime, kur žodis vinis vartojamas savo, o kur – skolinta reikšme. priegatvio pasakytų: nepūsk arabų, vinis - kaip vinis, ir aš tokią nukalčia " nominacijai. "Visada būdavo metų vinis - tai, ką visi atsimena, mini. Šie siai perka Kauno įmonėje gaminamas vinis bei vielą. Prieš trejus metus V.Gr gatvė turi ir išimčių. Vieną jų - vinis gaminanti įmonė "Nemunas", kurios se uždaryti sulaikytieji šaukštus, vinis ir kitus daiktus ryja gana dažnai. reigūnus svaidė akmenis, butelius, vinis ir plastikinius maišelius su dažai ti stiklinę pieno, sukalti į lentą vinis ir sutarkuoti 2 neluptas bulves. i šaudėsi dažais, gėrė pieną, kalė vinis ir šoko striptizą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!