Žymiausi Lietuvių kalbos tyrinėtojai. Antanas Salys

2006m.
Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Jau pats primityviausias žmogus tikriausiai kartas nuo karto pagalvodavo apie įvairius kalbos reiškinius. Tačiau jie jam buvo nesuprantami, kaip nesuprantami buvo žaibas ir griaustinis ar daugybė kitų gamtos paslapčių. Ilgainiui žmogus išmoko rašto. Šalia šnekamosios kalbos atsirado kita kalbos atmaina – rašto kalba. Jeigu apskritai kalba kažkada žmogų išskyrė iš kitų gyvų būtybių pasaulio, tai raštas, būdamas turbūt pats didžiausias žmonijos išradimas, suteikė jėgų bent iš dalies nugalėti niekieno neįveikiamą kliūtį – laiką. Juk žmogus savo žmogiškąją išmintį atitinkamais ženklais galėjo perduoti tolimiems palikuoniams. Senai miręs žmogus galėjo mokyti gyvuosius, savo raštų kalba patarti jiems įvairiais gyvenimo klausimais.
Žmonės išmoko tiksliai aprašyti visokiausius kalbos reiškinius, pradėjo sudarinėti žodynus, rašyti gramatikas. Buvo mėginami aiškinti ligi tol žmogui nesuprantami kalbotyros reiškiniai. Prasidėjo tikra kalbos mokslo revoliucija. Per kelis dešimtmečius žmonės apie kalbą sužinojo daugiau, negu per praėjusius tūkstantmečius. Naujasis kalbos tyrinėjimo metodas buvo ypač reikšmingas mums, lietuviams. Juk šio metodo dėka paniekinta, tik šiaudinėse artojų pirkiose vartota kalba rado kelią i Maskvos, Paryžiaus, Leipcigo, Prahos, Kopenhagos universitetų auditorijas. Turbūt nerasime nė vieno ano meto žymaus kalbininko, kuris savo veikaluose nebūtų operavęs lietuvių kalbos faktais. Garsiausi užsienio universitetų profesoriai važiavo į Lietuvą pasiklausyti, kaip kalba mūsų krašto valstiečiai. Skubėjo užrašyti ilgesingas mirštančios, kaip jiems tada atrodė, tautos dainas, kupinas fantazijos pasakas, sąmojingus priežodžius. Pamažu iš pačių lietuvių tarpo pradėjo rastis žmonių, kurie susidomėjo savo gimtąja kalba. Juk ir pats talentingiausias svetimtautis tyrinėtojas negali taip tiksliai suvokti įvairių lietuvių kalbos niuansų, išgirsti jos garsų atmainų, kaip kad gali išgirsti ir suvokti žmogus, nuo lopšio kalbėjęs šia kalba. Buvo laikai, kai lietuviai savo kalbininkus galėjo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o dabar jų begalė. Tačiau mums reikia nepamiršti ir to keleto, kurie sunkiomis sąlygomis kūrė lietuvių nacionalinės kalbotyros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!