Lietuvių kalbos tarmės

 Žemaičiai.Lietuvių kalbą dviem tarmių būriais,į žemaičius ir aukštaičius suskaldė pralietuviškųjų *tją,*dją (išskyrus atvejus prieš u,v)nevienoda raida.Aukštaičiuose iš jų išriedėjo sutaptiniai garsai,vadinamos afrikatos č,dž:*trejetas, *medjai išvirto trečias,medžiai.Bet žemaičių protarmėje balsiui a dėl asimiliacijos anksti supriešakėjus ir išvirtus e, priebalsis j pagal jau prokalbėje veikusį dėsnį turėjo iškristi ir dėl to iškritimo nebegalėjo atsirasti č,dž.Vadinasi,*tretjas išvirto *tretjes,vėliau tretes (M.Mažvydas),pagaliau dabartinis žemaičių trets.Taip pat iš *medjai per *medjei išriedėjo žem. medei arba mede,mede.Raidai plg vs. vd. svečias,bet šm. svete (iš *svetje), mečiau, vedžiau, bet metei, vedei (iš *metjei, vedjei). Todėl pagal tą ir linksniuojama : jautei, medei, jaučiu, medžiu, jautems, medems, jaučius, medžius, jauteis, medeis, jaučiūs, medžiūs (Eržvilkas). Bet daugumas žemaičių čia dvibalsį ei yra išvertę vienbalsiu e: jaute, mede, jautes,medes (Pagramantis). Tačiau taip linksniuojančių žemaičių iš kitos pusės sakoma vs. km.. jauče, medže, vs.vd. treče (iš prolyčių *jautja, medja, *tretja, su ilgu galūniniu a), baūdžiava, mečiau, vedžiau, (iš *baudjava, *metjau, *vedjau). Geriausiai žemaitiškasis dėsnis linksniavime ir asmenavime išlaikomas rytinių žemaičių, ypačiai dūnininkų (Viekšniai, Kuršėnai,Kelmė, Skaudvilė, Pagramantis...). einant į vakarus, afrikatų palaipsniui mažėja. Visų pirma jos išmetamos iš vs. km.. jaučio, medžio: jautę, medę (Telšiai, Varniai, Kvėdarna, Šilalė, Švėkšna...). Pajūrio žemaičiai afrikatų linksniavime ir asmenavime jau visai nebeturi, nes nepakenčia č, dž, ir t, d kaitos. Sakoma :ds. km. jautiu, mediu, matiau, vediau. Tai naujesnis kaitybinės analogijos reiškinys. Kad seniau ir pajūriniai žemaičiai bus turėję afrikatas, rodo tokios lytys, kaip bičiulis, bičiuliautis, Blendžiava (upė), sukčius, kur afrikatos išlaikomos, nes kaityboje nesikaitalioja su t, d. Bet yra ir išimčių. Dabar pajūriniai žemaičiai afrikatų nebeturi ir tokiais atvejais,kaip mečioti, vaikščioti, guodžioti, aukščiausias, pakarčiui, tyčiomis (tik retur). Bet S. Daukanto tarmiški raštai rodo, kad jo čia dar tebetarta afrikatos. O jis kaip tik buvo kilęs nuo Lenkimų Skuodo vls. 1 Pažymėtina kad žemaitiškasis dėsnis veikė ir M. Lietuvos aukštaičių šnektose, prisišliejusiose prie Kuršių Marių. Šis lietuvių kalbos ploto vakaruose pasireiškiąs priešingumas afrikatoms sietinas su senąja kuršių ir prūsų kaimynyste. Mat abi šios kalbos junginių *tj, *dj visai neversdavo afrikatomis. Plg. XIIa. vidurio šaltinių vokiškai užrašytus Kuršo vietovardžius Appreten, Lippayten, kuriuos dabar latviai taria Apriki, Lipaiki. Kada latviai susipažino su šiais vietovardžiais, jie jau *tj, *dj buvo išvertę š, ž (lat. svešs, mežs –liet. svečias, medžias) ir todėl iš tų junginių kuršių kalboje išriedėjusius mikštuosius priebalsius t‘,d‘ pakeitė fonetiškai artimais minkštaisiais k‘, g‘. O prūsų kalbos paminkluose taip pat liet. medžionė, verčiame atliepia medione, vertemai. Afrikatos č, dž ir apskritai lietuvių kalboje nėra labai senos. Mindaugo laikais visi lietuviai bus tebetarę *žemaitjai, aukštaitjai, kiek vėliau * žemait‘ai, aukštait‘ai (su labai minkštu t‘). Tai aiškiai rodo tų vardų rašymas su priebalsiu t vokiečių ir rusų šaltiniuose. Žemaičiai : 1219 Žemoitskyi kniazia Erdivil, Vykynt, 1263 vo vsei zemle Litovskoi i v Žemoiti, 1286 Litva vsia i Žemoit‘, 1290 contra hostes Lettowinos, videlicet de Sameiten, 1322 Samaythen, 1338 Sameiten, 1378 Sameythen. Aukštaičiai : 1322 Eustoythen, 1331-41 Ousteten, 1348 Auchstetten, 1357 Austeyten, 1374 Austheyten. Viename Vytauto 1420m. lotyniškame laiškežemaičių vardas rašomasSamoyte, Szomoyth, Samaytas (lot. ds. gl. ), Samagitte, terra Samaytarum, o aukštaičių-Auxtote. Jeigu patys lietuiai tuos vardus XIIIa. ir dar XIVa. pradžioje būtų tarę su č, tai be abejotoks tarimas būtų vienaip ar kitaip atsispindėjęs ir rašyme. Volinijos metraščio Žemoit‘ (variantai: Žemot‘, Žomot‘), kuriai atliepia Vytauto laiško Szomoyth, yra kuopinis daiktavardis, perdirbtas pagal tokius rusiškus metraštinius tautovardžius, kaip Kors‘

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!