Lietuvių kalba XIX a.
Įžanga
Šiame referate apžvelgiame XIX a. lietuvių kalbos istorija. Šis amžius pasirinktas neatsitiktinai. Tai tarsi riba, nuo kurios lietuvių kalba turėjo arba galutinai sunykti, arba suklestėti. Laimei, viena iš seniausių pasaulio kalbų neišnyko ir iki šiol gyvuoja. Todėl referate pateikiamos istorinės žinios susijusios su lietuvių kalbos raida būtent XIX amžiuje.
XIX a. mums davė daug iškilių asmenybių, kurios vienaip ar kitaip rūpinosi lietuvių kalba . Tai ir S.Daukantas, M.Valančius, J.Jablonskis, K. Būga ir kt. Darbe aprašomi jų nuopelnai kovojant dėl lietuvių kalbos ir kultūrinio, tautinio lietuvių sąmoningumo. Be lietuvių veikėjų referate aprašomi ir keli užsienio veikėjai, savo reikšmingais darbais nusipelnę lietuvių kalbai, jos tyrinėjimui.
XIX a. susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Referate pateikta žinios apie jos susifor-mavima bei kalbininkus, padėjusius bendrinės kalbos pagrindus.
Rašant referatą daugiausiai buvo pasinaudota žymių kalbininkų, profesorių J.Palionio ir Z.Zinkevičiaus darbais.
Istorinė situacija
Po III Respublikos padalijimo (1795 m.) didžioji etninės Lietuvos dalis atiteko Rusijai, tik Užnemunė (būsimasis Suvalkų kraštas) buvo priskirtas prie Prūsijos. Abiejų pasidalijusių valstybių valdančiųjų sluoksnių politika buvo šovinistinė: Rusijos caro valdose – rusinamoji, Prūsijos karaliaus – vokietinamoji.
Lietuvos vardą stengtasi išbraukti iš žmonių atminties. Ji buvo vadinama Cieviero- zapadnij kraj (Šiaurės vakarų kraštas). Skelbta, kad tai iš seno rusiška žemė, tik esanti sulenkinta, todėl reikia ją atrusinti, Lietuvių nerusėjo, bet toliau lenkėjo ir netgi intensyviau nei anksčiau. Bendra nelaimė lietuvius suartino su lenkais.
Formavosi “gente Lituani, natione Poloni” (lietuvių kilmės, lenkų tautybės) nacija, kalbanti lenkiškai. Liko sulenkinti tik protėvių kalbos nepamiršusius valstiečius. To siekta visomis priemonėmis. Bažnyčioje valstiečiai buvo verčiami melstis lenkiškai. Mokyklose buvo draudžiama net per pertraukas lietuviškai kalbėtis. Lietuvių kalbos niekinimas visur- ir dvare, ir bažnyčioje, ir mokykloje- veikė lietuvių psichiką. Jie ėmė gėdytis savo gimtosios, vengė viešose vietose ją vartoti.
Lenkų kalba to meto visuomenės akyse buvo prestižinė, todėl jos žodžius įmaišyti šnekant lietuviškai tapo mados reikalu. Jie turėję “puošti” ir “gerinti” lietuvių kalbą. Grynesnė lietuvių...
Šį darbą sudaro 5655 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!