Sangrąžinių veiksmažodžių raiška ir reikšmė lietuvių ir rusų kalbose

Lietuvių kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai skiriasi nuo kitų veiksmažodžių sangąžos dalelyte -si(-s), kuri yra suaugusi su veiksmažodžiu ir viena nevartojama. Veiksmažodžiai su sangrąžos dalelyte daromi tik iš veiksmažodžių, dalelytė pridedama prie šakninių ir priesaginių pamatinių žodžių galo (pvz.: bartis, barasi, barkis; sveikintis, sveikinasi, sveikinkis), o jei pamatiniu žodžiu eina priešdėlinis veiksmažodis, dalelytė įterpiama tarp šaknies ir priešdėlio (pvz.: pasisiukti, prisikepti, susilaukti).
• kurie neturi nesangrąžinio atitikmens, vadinamieji reflexiva tantum: dairytis, diddžiuotis, gėdytis, ryžtis, teirautis ir t.t.. Rusų kalboje taip pat yra tokių veiksmažodžių, kurie neturi nesangrąžinių atitikmenų: бояться, улыбаться, гордиться, стараться. Čia su veiksmažodžiais, neturinčiais dalelytės –cя, taip pat nėra susiję ir sangrąžiniai eigos veikslo veiksmažodžiai, turintys padėties kitimo erdvėje reikšmę: ложыться, садиться, становиться.
• sangrąžiniai ir nesangrąžiniai veiksmažodžiai, kurie skiriasi tik loginiais ar gramatiniais ryšiais sakinyje, pvz.: Mes naudojame elektrą – Mes naudojamės elektra; Vaikas mėto akmenis – Vaikas mėtosi akmenimis. Pasitaiko ir tokių veiksmažodžių, kurių sangrąžinė dalelytė yra pleonastinė, pvz.: bijoti – bijotis, gailėti – gailėtis, gulti – gultis.
Pagrindinė sangrąžos dalelytės funkcija – apriboti pamatiniu žodžiu reiškiamo veiksmo sritį tik to veiksmo atlikėju (subjektu). Vienų sangrąžinių vedinių subjektas išlieka tas pats, kurį turėjo ir pamatinis veiksmažodis, kitų vedinių subjektą ima reikšti tas žodis, kuris buvo pamatinio žodžio objetas. Pagal šią ypatybę sangrąžiniai veiksmažodžiai gali būti suskirstyti į intranzityvinius (subjektinius arba negalininkinius) ir tranzityvinius (objektinius arba galininkinius). Sangrąžos dalelytė, pritapusi prie intranzityvinių veiksmažodžių, dar labiau paryškina jų intranzityvumą.
Rusų kalbai būdingas veiksmažodžių skirstymas į galininkinius ir negalininkinius, atitinkančiu lietuvių tranzityvinius ir intranzityvinius veiksmažodžius. Galininkiniai (tranzityviniai) veiksmažodžiai žymi veiksmą, nukreiptą į objektą, kuris yra išreikštas atitinkamo vardažodžio galininko linksniu. Dauguma negalininkinių veiksmažodžių turi savo gramatinius požymius: į jų paradigmą įeina dalyviai, atitinkantys lietuviškus neveikiamuosius dalyvius (rusų kalboje jie vadinami страдат. причастия). Negalininkiniai (intranzityviniai) veiksmažodžiai pavadina veiksmą, kuris nėra nukreiptas į objektą (išreikštą galininko linksniu), рvz. белеем парус. Šie veiksmažodžiai savo paradigmoje ir turi neveikiamųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!