Rašto ir abėcėlės raida

ĮVADAS Raštas – tikrai didžiausias žmonijos pasiekimas, „paspartinęs žmonijos evoliuciją nuo akmens amžiaus iki atominės epochos“ (Čeliauskas 1989: 21) . Būtent rašto sukūrimas išskiria žmogų nuo primityvaus pasaulio. Raidžių raštas gyvuoja jau keletą tūkstančių metų. Juo mes naudojamės kiekvieną dieną net nepagalvodami , kokį kelią jis turėjo nueiti , kad taptų toks, kokį mes jį matome dabar. Šią referato temą pasirinkau todėl, nes norėjau praplėsti savo žinias apie raštą ir jo kilmę, smulkiau panagrinėti kiekvieno raidyno atsiradimą. Šiame referate, daugiausiai naudodamasi Romualdo Neimanto „ Raštas: Nuo piktogramos iki raidės“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Rašto kilmė“ knygomis, apžvelgsiu visą rašto raidą : nuo jos ištakų iki dabartinės mūsų vartojamos abėcėlės sukūrimo. Remdamasi šių autorių knygomis, stengsiuosi atsakyti į klausimus : „ Iš kur kilęs raštas?“, „Kokiu tikslu jis buvo naudomajas?“ ir t.t. Chronoliškai pateikdama įvykius, stengsiuos atsekti rašto užuomazgas Senovės Egipte, Mesopotamijoje, Kinijoje. Toliau keliausiu link finikiečių sukurtos abėcėlės ir pirmos raidės atsiradimo. Paminėsiu ir lietuvišką abėcėlę. Taip pat parašysiu apie specialiasias rašto atmainas. Viską apibendrinsiu ir pateiksiu išvadose. 2. Seniausieji bendravimo ženklai Nėra tiksliai nustatyta, kada žmonės pradėjo naudoti bendravimo ženklus, bet manoma, kad seniausieji komunikacijos ženklai išplito kartu su Homo erectus – „sumaniuoju žmogumi“ . Kuo toliau, tuo vis labiau žmogus surado būdų savo mintims išreikšti. Panaudodamas savo sumanų protą, jis pasitelkė įvairius ženklus ir sukūrė primityvią ženklų sistemą. Ir tai jau buvo bendravimo pradžia. Seniausieji žmonės bendravimui naudojo daiktų raštą, kai pranešimui perteikti žmones naudojo kokį nors daiktą. Pavyzdžiui, medžiotojas, atradęs gerą vietą medžioklei, pažymėdavo ją šakelėmis arba strėle, nukreiptą smaigaliu į reikiamą pusę , taip duodamas nuorodą kitiems. Tuo laikotarpiu labai paplito krivulės. Jų būta visokių : padarytų iš šviežiai nupjautos medžio šakos, iš akmens ar net metalo. Krivulės buvo naudojamos kviesti gentainius į susirinkimą, karą ir kt. Pietų Amerikoje labai paplito mazginiai, dar vadinami kipais. Jie buvo padaryti iš įvairių spalvų virvelių , sunertų ant lazdelės , ir kiekvieno „pranešimo“ reikšmę galima buvo nustatyti iš mazgo formos ir virvelės spalvos. Pavyzdžiui , paprastas mazgas reiškė 10, dvigubas – 100, trigubas- 1000. Virvelių spalvom buvo perteikiami žodžiai, kaip antai – geltona virvelė tiko auksui žymėti, balta- sidabrui, žalia- duonai ir t.t. „Senovės kinai taip pat turėjo kipą, bet vadino jį cze šen . Garsiame kinų rašto paminkle „ I Czin“ („Permainų knyga“) buvo rašoma, kad „cze šen galima užrašyti ne tik skaičius, datas . bet ir gyvenimo faktus, bei mintis apie tai“ “(Neimantas 1998: 5) Šiaurės Amerikos indėnai irokėzai naudojo kažką panašaus į kipu raštą – vampos juostas, kur vietoj mazgų buvo veriami įvairiaspalviai kiaukutai Nors atrodo, kad šis mazgų raštas yra labai senas ir primityvus, tačiau kai kurios tautelės Amerikoje ar Afrikoje jį naudoja dar ir dabar. 3. Rašto pradžia Prieš pradedant kalbėti apie raštą, reikia paminėti jo raidą. Gramatologai ją skirsto į keletą etapų : 1) Semasiografiją – seniausius sąlyginius ženklus. 2) Piktografiją ir primityviąją ideografiją. 3) Fonografiją (ženklai perteikia fonemas kaip tipiškus garsus). Fonografija skirtsoma į žodinę- skiemeninę, skiemeninę ir raidinio tipo rašto sistemas. 3.1 Piešinių raštas- piktografija Iki šiol mokslininkai ginčijasi, kokia buvo piešinių paskirtis. Vieni mano, kad tai tik meninės improvizacijos , kiti sako, jog tai susikalbėjimui skirti ženklai, vadinami piktogramomis. ( lot. „pictus“ = pieštas, gr. „grapho“ = rašau). Ir vėliau įsitikinta, kad tikrai esama bendravimui skirtų ženklų, todėl piktograma imta vadinti tikrojo rašto promotina. Piešiniai ant uolų, kitaip dar vadinami „akmeninėmis knygomis“ , buvo naudojami bendravimui. Kadangi senovėje žmonės gyveno dideliais būriais, jiems buvo paranku perduoti viešą žinią ant uolos. Todėl jie iš anksto turėjo susitarti, kokius ženklus naudos, kad suprastų vienas kitą : antai žvalgas, aptikęs žuvingą ežerą, uoloje nupiešdavo „ežerą“ , o jame „žuvį“ . Taigi, kiekvienas ženklas atitiko konkretų daiktą. Įspūdingiausia senovės piešinių galeriją atrado prancūzas Anri Lotas. Tasilio plokščiakalnyje , Sacharos dykumoje aptiktų piešinių reikšmė iki šiol nėra aiški : freskose nupiešti keistai apsirengę žmonės, kai kurių figūrų aukštis siekia net šešis metrus. Vieni mokslininkai mano, kad paveiksluose pavaizduoti tenykščiai žmonės, o kiti teigia, kad tai galėtų būti ateiviai iš kosmoso. Kita, ne mažiau įspūdinga piešinių galerija rasta Pietų Amerikoje, Naskos plokščiakalnyje. Ji aptikta 1931m. iš lėktuvo. Tyrinėtojai ant žemės pastebėjo iš gelsvų ir baltų linijų sudarytas geometrines figūras, žmones, gyvūnus. Šių piešinių plotas užima net 250 kvadratinių kilometrų. Kol kas ši galerija, ir pačių naskiečių egzistavimas kelia daug klausimų. Galerija yra vis dar tyrinėjama ir mokslininkai bando nustatyti, kas iš tiesų buvo naskiečiai, kurie paliko taip tiksliai ir skrupulingai išduobtus paveikslus. 3.2. Ideogramos Kuo daugiau daiktų žmonės pažino , tuo daugiau piešinių- piktogramų- jiems reikėjo užrašyti. Tai labai apsunkino rašto perskaitymą. Todėl praktiškesnės pasirodė ideogramos (lot. „ideo“ = mintis, gr. „grapho“ = rašau). Tai „raštas, kurio ženklai žymi ne garsą ar skiemenį, o visą žodį arba morfemą“ (Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija 1978: 397). Kitaip tariant, jomis buvo galima „užrašyti „ konkretesnį daiktą ar sąvoką. Pavyzdžiui, piktografinė „žuvis“ reiškė ne vien žuvį, bet ir „maistą“, o burna – sąvoką „valgyti“ . Ideogramose, skirtingai nei piktogramose, sąvoka buvo tiksliai užfiksuota ir nekintanti. Antai Vidurio Amerikoje actekai , piešdami „kaukolę“ , turėdavo omeny „mirtį“ . Afrikos pigmėjai žmogų ( „tu“) nusako rodomuoju gestu arba bryželiu žemėje ar žievėje, o kelis žmones („tu“ – „tu“ ) vaizduodavo jau skirtingai dėliodami , priklausomai nuo to, ar tas žmogus vyras, moteris ar vaikas. Ideogramų pagalba buvo galima sudėstyti ir sudėtingesnį tekstą . Pavyzdžiui , septynių Amerikos indėnų genčių vadai parašė laišką Kongresui. Jame buvo nupiešti gyvūnai, simbolizuojantys septynias gentis. Jie buvo sujungti linijomis - tai reiškė genčių vienybę, o linija tarp gervės akies ir vandens telkinių simbolizavo norą valdyti upes. Tačiau ideogramos taip pat turėjo trukūmų : • Tas pats ženklas galėjo reikšti skirtingas sąvokas. • Kiekviena ideograma gyvavo atskirai ir niekas jų nesujungė. • Ideogramoms nerūpėjo , kokia kalba kalbėjo jas rašantys žmones. Vėliau dar buvo bandyta tobulinti piktografinį- ideografinį raštą . Tai bandė daryti čiukčis Tenevilis, sukurdamas unikalų raštą, artimą ideogramoms ir piktogramoms, tačiau šis bandymas nebuvo priimtas jo tėvynainių. Taigi, kalba ir ženklas vis dar buvo atskiri. 4. Ideografinio rašto tipai Atsirandant valstybėms, žmonės ėmė pritaikyti ideogramas praktinėms reikmėms tenkinti. Ideogramos turėjo atitikti kiekvienos atskiros bendruomenės savitumus. Senovės Kinijoje ideogramos sustabarėjo ir virto morfemomis. „Morfema- mažiausias dvipusis (turintis formą ir reikšmę) kalbos sistemos vienetas“(Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija 1981: 6) . Tokie kinų hieroglifai išsilaikė tūkstančius metų. Mesopotamijoje, ideograma virto skiemeniu, iš kurių tenykščiai žmonės ir kūrė savo rašinius. O senovės Egipte ideograma virto garsu – fonema. Ji taip priartėjo prie raidės ,kad sunku rasti skirtumą tarp hieroglifų ir raidžių. Taigi prieš 5-6 tūkst. metų susiformavo trys skirtingi ideografinio rašto tipai: • Ideografinis- šakninis arba morfeminis • Ideografinis- silabinis arba skiemeninis • Ideografinis- fonografinis 4.1. Dantiraštis IV tūkst. pr. Kr. , Pietų Mesopotamijoje šumerų tauta išrado dantiraštį (dar vadinama kyliaraščiu, pleištaraščiu). „Babiloniečiai , asirai ir kiti Mesopotamijos gyventojai smailia nendrine lazdele rašydavo minkšto molio plytelėje. Joje įspausdavo rašto ženklus..

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!