Raštas ir jo raida

Studijų dalyko dėstytoja
dr. Renata Labanauskaitė
doc. dr. Daiva Verikaitė
_________________
Parašas, data
Vilnius 2005
ĮVADAS
Raštas, kuriuo šiandien galime užrašyti žmogaus kalbą, atsirado, maždaug prieš 5000 metų. Rašto istorija ir priešistorė yra tokia pat sena ir ilga kaip ir žmonijos bei civilizacijų istorija. Sukūręs garsų kalbą, žmogus panoro savo mintis sutartiniais ženklais perduoti kitam. Bendras gyvenimas vertė žmogų kurti tam tikrus sutartinius ženklus, kuriuos suprato tik jo aplinkos nariai, nors pirmykščiai žmonės bendravo dar ir prieš išrandant raštą. Jie kalbėjo gestais ir ženklais, o tam tikrus signalus perduodavo ugnimi, dūmais ir panašiais būdais. Sutartiniai ženklai buvo ir galvos linktelėjimas, užuot pasakius „taip“, ir galvos papurtymas, užuot pasakius „ne“. Tačiau toks bendravimas turėjo vieną didelį trūkumą — jis buvo trumpalaikis. Žmogaus vystimasis, sudėtingesnis gyvenimas, kintanti aplinka bei būtinybė komunikuoti ir tapo rašto raidos pradžia.
Šiame referate daugiausia naudodamasi Romualdo Neimanto knyga „Raštas: Nuo piktogramos iki raidės“ chronologiškai apžvelgsiu šios raidos sudėtingą ir ilgą eigą. Aprašysiu kada, kur ir kaip žmonės išmoko rašyti, kada tikro rašto pradžia, kokios yra žinomos rašto sistemos, apibūdinsiu Egipto bei Kinijos hieroglifus, Mesopotamijos ir Artimųjų Rytų dantiraščius. Taip pat užsiminsiu apie pirmąjį raidyną, jo kilmę, paminėsiu ir lietuvišką abėcėlę.
2. SENIAUSIEJI BENDRAVIMO ŽENKLAI
2. 1. Daiktų raštas
Seniausieji žmonės bendravimui naudojo gan primityvų daiktų „raštą“, kai pranešimui perteikti tiko bet koks daiktas. Adresatas daiktaraštį „skaitydavo“ atsižvelgdamas į santykius su siuntėju.
Tuo laiku labai paplito krivulės, kuriomis kaip įgaliojimo simboliu naudodavosi pasiuntiniai, kviesdami gentainius į įvairius įvykius.
Beje, močikai, naskiečių kaimynai, pirmojo tūkstantmečio viduryje turėjo neįprastą daiktų raštą. Jie rašė ant išdžiovintų pupelių, komponuodami ženklus iš dėmelių, taškelių bei brūkšnelių. Tačiau kol kas šis raštas dar nedešifruotas.
Senovės graikų istorikas Herodotas savoje knygoje „Historia“ aprašė skitus, kurie nusiuntė „laišką“ persų karaliui Darijui, bandžiusiam užgrobti jų šalį. Skitai karaliui perdavė paukštį, pelę, varlę ir penkias aštrias strėles. Iš pradžių Darijus pamanė, kad skitai pasiduoda, pripažindami jo valdžią tiek žemėjė, tiek ir vandenyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!