Funkciniai stiliai

Kalbos stiliai skirstomi į įvairias rūšis. Pagrindiniai jų skyrimo pagrindai yra du: kalbos vartojimo sritis ir būdingoji funkcija.
Funkciniai stiliai susiję su skirtingomis žmonių bendravimo ir veiklos sritimis: meninis stilius – su grožine kūryba, mokslinis- su mokslo veikla, administracinis – su valstybės, valdžios įstaigomis, dokumentų rengimu, buitinis – pirmiausia su buitinėmis situacijomis, o publicistinis – su politika, žiniasklaida.
Taigi funkciniai stiliai susidaro veikiami skirtingų kalbos vartojimo sričių ir kalbėjimo akto funkcijų, o svarbiausias funkcinio stiliaus rodiklis yra kalba, jos savitumas, vartojimo būdas, bet paprastai jų skiriami penki: administracinis, buitinis, meninis, mokslinis ir publicistinis stiliai.
Buitinis stilius yra seniausias iš visų funkcinių stilių. Šis stilius yra kasdieninio bendravimo – namų, gatvės, kelionės, bendro darbo ar žaidimo – kalbos būdas. Kalbama apie nesudėtingus dalykus, aplinkos daiktus, pasakojama apie save ar pažįstamus, perpasakojamos girdėtos istorijos, prašoma, kviečiama, dėkojama, skundžiamasi, liepiama ir panašiai. Svarbiausioji šio stiliaus funkcija – paprasto bendravimo. Kasdieninėse situacijose žmonės kalbasi ne todėl, kad reikia pateikti dalykinę informaciją, o norėdami pasakyti kokius nors būtinus dalykus ar šiaip pasišnekėti, išsikalbėti. Tose situacijose neretai pinasi visos svarbiausios kalbėjimo funkcijos: bendravimo, pranešimo ir poveikio.
Ryški buitinio stiliaus ypatybė – neoficialumas. Neoficialaus bendravimo aplinkoje galima kalbėti laisviau, čia paprastai nėra kada rūpestingai apgalvoti žodžių. Šiame stiliuje atsiranda lyg ir netikslių, nelogiškų pasakymų, bet šičia jie nepažeidžia to stiliaus normų, yra įprasti, pateisinami.
Sakytinei buitinio stiliaus formai itin svarbu intonacija. Ypač pažymėtinai, kad tam tikra intonacija teigiamajam sakiniui suteikia priešingą – neigiamą, ironijos – reikšmę, o neigiamam – teigiamą. Tai pat buitinio stiliaus požymis – glaudus ryšys su dialogu. Po vieno kalbėtojo žodžių tuojau pat eina pašnekovo replika. Kalbantysis į pašnekovą kreipiasi, Kokiu žodžiu ar posakiu (matai, supranti, klausyk, kad tu žinotum…) rodo palaikąs ryšį.
a) parazitinių žodžių vartojimas.
b) barbarizmų, žargonizmų vartojimas.
c) nemotyvuotas kitų (knyginių) stilių išraiškos priemonių vartojimas.
Buitinio stiliaus pavyzdys:
• Kokia temperatūra? – klausia ligonį gydytojas.
• Nėra temperatūros.
• Argi nėra?! –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!