Šperos

Fryzų kalba

9.0   (2 atsiliepimai)
Fryzų kalba 1 puslapis
Fryzų kalba 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Fryzų kalba Fryzai priklauso germanams, kurie gyvena Nyderlandų Šiaurės pakrantėje, Vokietijoje ir Danijoje. Dabartinė fryzų kalba yra skilusi į tris dialektus: 1. šiaurės fryzų kalba (ja kalba apie 10 000 žmonių, Šlesvige – Holštaine) 2. rytų fryzų kalba (ja kalba apie 1000 – 2500 žmonių, Saterlande) 3. vakarų fryzų kalba (ja kalba apie 440 000 žmonių, Fryzijos provincijoje) Fryzų kalba, kaip ir anglų, nyderlandų, afrikansas, vokiečių, jidiš, danų, norvegų, švedų, islandų kalbos priklauso germanų kalbai. Fryzų kalba priklauso vakarų germanų kalbos šakai – tai kalba, artima anglų kalbai. Taip pat fryzų kalbos išsivystimui įtaką darė Nyderlandai, kadangi abi šalys (Fryzai ir Nyderlandai) ilgus šimtmečius glaudžiai bendravo. Istoriniu kalbos požiūriu artimai susijusios buvo senoji fryzų bei senoji anglų kalbos. Lyginant fryzų kalbą su anglų ir nyderlandų kalbomis, galime pastebėti keletą įdomių skirtumų ir panašumų. fryziškai angliškai nyderlandiškai vokiškai lietuviškai           kaai key sleutel Schlüssel raktas tsiis cheese kaas Käse sūris swiet sweet zoet süss saldus wiet wet nat nass šlapias twa skiep two sheep twee schapen zwei Schafe dvi avys Fryzų kalba turi daug balsių: 9 trumpus, 9 ilgus balsius ir mažiausiai 6 diftongus. 1. Fryzų kalboje “naar bed” (į lovą) tariamas ne trumpa “e” kaip vokiečių kalboje “ins Bett”, bet ilgai, kaip anglų kalboje “bad” [be:d]. 2. Ilga i. Fryzų kalboje “sūris” (tsiis) yra panašus, ne į vokiečių “Käse”, bet į anglų “cheese”. 3. Perėjimas nuo “k” į “tsch”, kuris yra tiek fryzų, tiek anglų kalboje. “tsjerke” ir “church”, kur nyderlandų ir vokiečių kalbos turi “k” (“kerk”, Kirche”). 4. Deminityvuose ir daugiskaitoje balsio kamieno skiemuo gali tapti trumpesnis ir pasikeisti diftongo savybės. Šis pakitimas vadinams lūžiu. “tiid” [ti:d] (Zeit) (laikas), bet “tydskrift” [tidskrft] (Zeitschrift) (žurnalas), “in grutte tean” [n gröt tIn] (didysis kojos pirštas), “tsien teannen” [tjen’n] (dešimt kojos pirštų), “in teantsje” [tjentsj] (mažasis kojos pirštas). 5. Priebalsis “r” tariamas ne visada. “swart” [svat] (juodas) 6. Fryzų kalboje žodžio pradžioje nėra “z” ar “v”, tik “s” arba “f”. 7. Priešingai nei nyderlandų kalboje fryzų kalba neturi “sch” [sx]. Nyderlandiškai “school”, fryzai sako “skoalle” [skwala], su “sk” taip pat, kaip anglai “school” [sku:l] (mokykla). 8. Fryzų, kaip ir anglų kalboje žodžio pabaigoje yra perėjimas iš “g” į “j”: niederl. “dag” [dax], fryz. “dei” [dai], angl. “day” [dei] (diena). 9. Fryzų kalboje yra daug žodžių panašių į angliškuosius. Panašumą parodo šis posakis: “butter bread and green cheese is very good Enlish and very good Fries” (angl.) - “būter brea en griene tsiis, is goed Ingelsk en goed Fries” (fryz.) Fryzų kalba yra vakarų germanų kalbos variantas. Daugiausisi fryziškai kalbančiųjų gyvena Fryzijoje, kiti – Grendorfe, Groningeno provincijoje. Fryzijoje yra apie 600 000 gyventojų, iš kurių 450 000 kalba fryziškai. 350 000 gyventojų ši kalba yra gimtoji. 94% gyventojų supranta fryzų kalbą, 74% kalba šia kalba, 65% moka skaityti ir tik 17% gali rašyti fryziškai. ANGLU K. FONETIKOS YPATUMAI SENOJOJE ANGLŲ KALBOJE VOKALIZMAS Pagal artikuliaciją monoftongai gali būti priekinės ir užpakalinės eilės; bei yra trys kilimai : aukštasis, vidurinis bei žemutinis. PRIEKINĖ EILĖ UŽPAKALINĖ EILĖ AUKŠTASIS i, i, y, y ū, u KILIMAS VIDURINIS e, e o, o KILIMAS ŽEMUTINIS ae, ae a, a KILIMAS Ilgieji diftongai buvo bendri germanų kalbose ( turėjo daug ypatumų ). Buvo tokių atvejų, kai diftongai atsirasdavo po kombinuotų pasikeitimų, o tiksliau sakant intervalinio “ h “ iškritimo dėka : sehan > seon “ matyti “, pihan > peon “ tobulėti “; o taip pat po ilgų monoftongų einančių priebalsių : zaefon > zeafon “ duoti “. Senosios anglų kalbos umliautas, kurio esmę sudaro balsių kaita, buvo pavaizduotas dvejais variantais i / j. Pirmasis variantas apėmė daugiausia visų balsių ir diftongų. Pats nekirčiuoto skiemens balsis padarė pakeitimus prieš tai einančio kirčiuoto skiemens balsį. Kaitos i / j dėka įvyko užpakalinės eilės balsių pakitimai : ž > e, ž > ae, o > oe > e, o > oe > e, u > ū. Reikia paminėti, kad garsai oe, oe – pimosios eilės balsiai, vidurinio kilimo, labializuoti. Jie sutinkami labai retai. Manoma, kad jie perėjo į e dar iki raštiškojo periodo. Atviras balsis že tampa uždaru e. Diftonguose taip pat pastebima kaip i / j pereina prie labiau uždaro ea, eo > ie. Kiti pavyzdžiai parodo skirtumus tarp balsių, kuriems būdingi pakitimai : pencan earm “ ranka “; herte > heorte “ širdis “; ald > eald “ senas / sena “; selh > sedh “ ruonis “; naeht > neaht “ naktis “; feh > feoh “ galvijai “. Palatalizuoti priebalsiai padarė savotišką šių priebalsių diftongonizaciją : zefan > ziefan “ duoti “; scael > sceal “ skolingas “; caester > ceaster ‘ stovykla “. Kombinuoti balsių pasikeitimai vyko senojoje anglų kalboje raštiškojo periodo metu, tačiau ne visuose perioduoe vienodai. Veliarinis umliautas pateiktas vortumbrijos ir mersijos dialektais. Senojoje anglų kalboje diftongas buvo netvirtas ir galėjo būti pakeistas monoftongais y, i : nieht, nyht, niht “ naktis “. Visi pakitimai vyko maždaug IX – Xa. Keitėsi mu, mb, nd, rd, az : climban “ lipti, kopti “; cild “ vaikas “; hund “ šuo “. Vėliau ne visos balsės išlaikė pailginimą. KONSONANTIZMAS Pagrindinę senosios anglų kalbos priebalsių sistemą sudarė triukšmingi priebalsiai ir sonantai. Dusliems priebalsiams p, t, k buvo priešprieša skardieji b, d, z. Trumpų ( paprastų ) priebalsių uždarumas prilygsta ilgiesiems, kurie pasireiškia rašyboje priebalsių sudvigubinimu: settan “ patalpinti “; streccean “ tiesinti “; middel “ vidurys “. Reikia pastebėt dar ir tai , kad z tapdavo cz: docza “ šuo “. Kitose pozicijose prieš pirmos eilės balses pastebima palatalizacija: cyse “ sūris “; reccean “ papasakoti “; weczean “ judėti/ judinti “ . Pavyzdžiui f, p, s gali turėti ir kitokį tarimą : htaford “ lordas / ponas “; naefre “ niekada/ niekuomet “; cwexan “ pasakyti/ sakyti “; wioxre “ pasipriešinimas “; suxerne “ pietinis “; risan “ keltis/ kelti “; bosm “ krūtinė “ Kitose pozicijose yra duslus tarimas, pvz.: hlaf “duona”; folc “gentis/liaudis”; fif “penki”; cwaed “pasakė”; pinz “daiktas/ reikalas”; hilpd “padeda”; stan “akmuo”; waes “buvo”; sae “jūra”. Šiems [x], [x’] aiški priešprieša yra [y], [y’], kurie yra skardūs (beje skardieji priebalsiai pagal artikuliaciją kažkuo panašūs į rusų kalbos [г ], [г’] ); feohtan “kovoti/kautis”; miht “jėga/galia/stiprybė” – mazan “stiprybė; wez “kelias/keliavimas”. Sonorinius priebalsius (l, m, n, r) dažnai sutinkame šiose žodžių pozicijose: lufu “meilė”; frywdu “tiesa”; helpan “padėti”; maaezden “mergina/mergaitė”; hring “žiedas”. Sonoriniai priebalsiai taip pat vartojami kai du priebalsiai yra intervokalinėje būsenoje: swimman “plaukti/plaukioti”; ceallian “kviesti/aplankyti”; durran “galėti”; rinnan ”bėgti”. Priebalsė w taip pat sutinkama įvairiose pozicijose : hwaet “kas”; wacter “vanduo”; stow “vieta”; cnawan “žinoti”. Priebalsė [j] (rašyboje z) stovi prieš priešakinės eilės balses : zear “metai”; zyrde “diržas”; zealu “geltonas”. Anglų kalbos priebalsių sistemai būdinga skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių kaita: wesan “davė”; waes “buvo”;). ziefan “duoti”; zeal “davė”; sod “tiesa” (vardininko linksnis); sodes (kilmininko linksnis). Senojoje anglų kalboje pastebimas iškritimas (dar kitaip vadinamas “ingveonų iškritimu”). (sa.) fit , (got.) fimf, (vok.) funf “penki”; (sa.) oder, (got.) anpar, (vok.) ander “kitas”. Yra ir tokių atvejų, kai garsai pasikeičia vietomis: rinnan/iernan “bėgti/bėgoti”; bridd/bird “paukštėnas”. IŠVADOS Anglų kalba – viena labiausiai paplitusių pasaulyje. Net 375 milijonams žmonių anglų kalba yra gimtoji. Anglų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, germanų šakai, vakarų germanų grupei. Anglų kalba kartu su vokiečių kalba yra didžiausios kalbos priklausančios šiai grupei. Anglų kalbos žodynas vystėsi maždaug 1500 metų. Vystantis anglų kalba iš sintetinės kalbos virto analitine. Pilnas pastovus anglų kalbos žodynas - “ Oxford English Dictionary “. Anglų kalbos rašybai įtaką darė : 1. Normanų užkariavimas1066m. Prancūzų raštininkai įvedė dvigarsį qu vietoj senojo anglų kalboje buvusio cw, queen, dvigarsį gh vietoj h, kaip žodyje night. Taip pat normanai rašė anglišką y kaip u, ū. Po normanų užkariavimų buvo įvestas anglų kalboje karolingų raštas. 2. Lotynų kalbos įtaka , kaip XVI amžiuje iš lotynų kalbos kilusio žodžio dubitare buvo perimtas garsas b žodyje doubt ( prieš tai buvo rašoma doute /t-b ). Iš graikų kalbos kilusių lotyniškų žodžių skaičius, kuris buvo perimtas senosios anglų kalbos periodu, apytiksliai yra 140. Tipiški žodžiai yra tokie kaip altar, mass, psalm, temple, kitchen, palm, pear. Anglų kalbos vystymosi istorija yra dalijama į tris periodus : 1. Senoji anglų kalba, ankstyvasis anglosaksų periodas, apimantis laikotarpį nuo 449 - 1066 ~ 1100 m. 2. Vidurinės anglų kalbos periodas, kuris datuojamas nuo 1066 ~ 1100 1450 ~ 1500m. 3. Modernioji anglų kalba, užima laikotarpį nuo 1450 ~ 1500 iki dabar. Anglų kalbos rašto paminklai Senąja anglų kalba buvo išversti Gregorijaus, Augustino ir Bedos lotyniški veikalai. Taip pat buvo perrašyta pirmykštė Nortumbrijos ir Mersijos poezija. Svarbiausias veikalas anoniminis epas “ Beovulfas “ iš VIII amžiaus. Beovulfas” – tai didelės apimties 3182 eilučių poema. Išlikęs vienintelis rankraštis iš 10a. Kūrinio turinį sudaro pasakojimai apie didvyrio Beovulfo žygdarbius, jo kovas su slibinais ir pan. Anglų kalba vartojama visose gyvenimo srityse. Kaip užsienio kalbą bendravimui, anglų kalbą vartoja net 80 procentų planetoje gyvenančių žmonių. Olandų kalba - yra modernioji senųjų žemutinių frankų kalba , artimai gimininga flamų kalbai . Jos kartu su fryzų , anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų kalbų šeimai. XIX a . vyko stipri olandų kalbos " švarinimo " akcija , nereikalingos svetimybės buvo pakeistos tinkamais naujadarais .  Dabartinė Nyderlandų kalbos gramatika ir rašyba yra nustatyta M. de Vrieso ir te Winkelio didžiojo žodyno . Paplitusi lotynų abėcėlė . Didžiųjų bei mažųjų raidžių vartojimas panašus į lietuvių Dabar Nyderlandų kalba turi du variantus: 1) olandų kalba (apie 12. mln. žmonių – Olandijoje, kurioje dar yra apie 1 mln. fryzų.Ji labai panaši į anglų). 2) olandų kalbos tarmė – flamų (arba flamandų) kalba (apie 5,5 mln. žmonių Belgijoje, kurioje dar apie 5 mln. žmonių kalba prancūziškai). Kartais flamandų kalba laikoma olandų kalbos tarme, nes šios dvi kalbos palyginti mažai viena nuo kitos skiriasi. Naujosios Nyderlandų kalbos atšaka yra vadinamųjų burų (XVII – XVIII a. išeivių iš Olandijos) kalba afrikansas („afrikiečių kalba“), kuriuo Pietų Afrikos Respublikoje (čia gyveno maždaug 22 mln. žmonių) šneka apie 12% gyventojų. Olandų kalba savo žodynų , sintakse ir žodžių kaityba labai panaši į vokiečių žemaičių kalbą ( Plattdeutsch , Low German ) . Olandų kalba nemažai žodžių yra paskolinusi kitoms tautoms .  Anglų kalba pasisavino iš jūrininkystės ir meno srities : " deck " ( denis ) , " cruise " ( plaukioti ) , " hoist " ( iškelti burę ) , " reef " ( rifas ) , " skipper " ( prekynio laivo kapitonas ) , " yacht "  ( jachta ) , " sketch " ( eskizas ) ,  " etch " ( graviruoti ) ir t . t . Amerikiečiai iš olandų pasiskolino žodžius " boss " , " Santa Claus " , " waffle " ir " Yankee " . Vokiečiai taip pat daug žodžių perėmė , pavyzdžiui , kaip : " baggern " , „ Börse“ , „ Dose “ , „ Düse “ , „ löschen “ , „Rimmel “ , „ Süden “ Priebalsių poslinkiai Va. pr. Kristų  įvyko pirmoji priebalsių perkaita (Lautverschiebung). Tuomet priebalsiai p, t, k virto f, th, h, o priebalsiai b, d, g virto p, t, k. Dėl tos priebalsių perkaltos germanų prokalbė gerokai nutolo nuo kitų ide. tautų prokalbių. Antroji priebalsių perkaita įvyko jau istoriniais laikais (V-VII a. po Kr.  ). Ji padėjo atsirasti tarmėms - vokiečių aukštaičių (Hochdeutsch), vokiečių žemaičių (Niederdeutsch) ir kitoms. Iš tarmių ilgainiui susidarė atskiros germanų kalbų grupės: šiaurės, vakarų ir rytų germanų kalbos. Šiaurės germanų kalbomis dabar šneka švedai, norvegai, danai, Islandijos ir Farerų salų gyventojai. Vakarų germanams priklauso vokiečiai, olandai, flamandai ir anglai. Rytų germanams priklausė burgundai, vandalai ir gotai Įvardžiuotinės veiksmažodžių formos, silpnoji būdvardžių linksniuotė: Baltų ir slavų kalbose jos yra sudaromos, pridedant santykinį įvardį, o germanų kalbose (t.y. ir nyderlandų) – individualizuojančią priesagą -n-. Tokiu būdu susiformavo silpnoji būdvardžių linksniuotė, priešpastatyta stipriajai linksniuotei, besiremiančiai balsiniais kamienais. Formaliai žiūrint, got. „liuba“ (mielasis) greta „liubs“ (mielas) tiksliai atitinka kai kuriuos graikiškus asmenvardžius. Panašių reiškinių galime pastebėti ir germaniškuose asmenvardžiuose, kur, pavyzdžiui, s. vok. aukšt. „Wolfo: wolf“ (vilkas) sutampa su kai kuriais graikiškais asmenvardžiais taip pat ir etimologiškai. Paralelę galima pateikti ir iš lotynų kalbos. Sintaksiniu požiūriu silpnosios linksniuotės formų vartojimas nyderlandų kalbose yra labai panašus į įvardžiuotinių formų vartojimą latvių kalboje. Germanų kalbų –n- kamienės būdvardžių formos daugiausia vartojamos su prieš einančiu žymimuoju artikeliu, o latvių kalboje, kurioje, kaip lietuvių ir slavų kalbose, parodomasis įvardis netapo žymimuoju artikeliu, panašiais atvejais vartojamos įvardžiuotinės būdvardžių formos. Tais atvejais, kur baltų ir slavų kalbose, kreipiantis i asmenį, vartojama silpnųjų būdvardžių forma. Balsiai a, e, i, o, u dažniausiai būna ilgi. Viduriniajame olandų kalbos vystymosi laikotarpyje įvyko palatalizacija ir balsiai a, o, u įgavo umlautus, tiesa ne visuose žodžiuose. Taip pat buvo vartojami ir diftongai. Garsų grupėje taip pat įvyko pasikeitimų. Garsas –sc- [sk] jau buvo aspiruojamas i garsą [k]. Tačiau priebalsių junginys –hs- [xs] palaipsniui buvo supaprastintas. Pvz.: ohso [oxso:] „Ochse“, bet vusso [vusso:] „Fuchs“ (

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4733 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
2 psl., (4733 ž.)
Darbo duomenys
  • Kalbų studijų špera
  • 2 psl., (4733 ž.)
  • Word failas 128 KB
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt