Ką aš žinau apie savo kalbą?

• "Ką aš žinau apie kalbą?" • Kalbotyra- tai mokslas tiriantis natūralias kalbas. • Skiriamos kelios kalbotyros šakos: • Kalbos istoriją, jos reiškinių raidą nagrinėja istorinė arba diachroninė kalbotyra; • Kalbotyros šaka, kuri į kalbą ir jos reiškinius žiūri statiškai, kuriai rūpi tam tikro laikotarpio kalbos sistema, yra sinchroninė kalbotyra; • Kalbos sandarą sudarančių elementų sisteminius santykius tiria struktūrinė kalbotyra; • Giminiškų kalbų faktus ir jų santykius nagrinėja lyginamoji kalbotyra. • Kalbotyra ir jos šakos • 1574m.- M. Mažvydas “Katekizmas”.Tai pirmoji lietuviška knyga. Ją autorius parašė gimtosios pietų žemaičių tarmės pagrindu. Vėlesniems jo raštams įtakos turėjo Ragainės parapijiečių vakarų aukštaičių tarmė. • 1591m.- J. Bretkūno ta pačia tarme parašytas “Pamokslų rinkinys’’. • 1625m.- J. Rėzos parengtas “Giesmynas”. • Žymiausi kalbiniai darbai • Ypač svarbi 1653m. D.Kleino parašyta “Lietuvių kalbos gramatika’’. Autorius rėmėsi tradicine lotynų kalbos gramatika. Pirmą kartą įvardino skaitvardį, daiktavardį, būdvardį- iš viso aštuonias kalbos dalis. Stengėsi susisteminti rašybą, skirybą, sintaksę. Mėgino aprašyti kirčiavimą. • Žymiausi kalbiniai darbai • Pirmasis lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje apie 1620m.Autorius- K. Sirvydas. Tai trijų kalbų žodynas: jame lotyniški žodžiai išversti į lenkų ir lietuvių kalbas. Autorius sukūrė nemažai naujadarų, vartojamų ir šiandien: kokybė, kupranugaris, mąstytojas, rodyklė ir kt. • Prūsijoje iki XIX a. Buvo išleisti trys dvikalbiai (vokiečių ir lietuvių) žodynai: F. Hako (1730m.), P.Ruigio (1747m.) ir K.Milkaus (1800m.) • Pirmieji lietuvių kalbos žodynai • Augustas Šleicheris. Parašė pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką. • Frydrichas Kuršaitis. Parašė ir išleido labai vertingą, duomenų gausumu toli pralenkiančią A.Šleicherį knygą “Lietuvių kalbos gramatika”. • Antanas Juška. Parengė lietuvių kalbotyrai labai svarbų žodyną. Jį Rusijos mokslų akademija leido net 25-erius metus (1897-1922) • Lietuvių kalbos mokslui nusipelnę kalbininkai • Kazimeras Jaunius. Išleido originalią, labai vertingą knygą “Lietuvių kalbos gramatika”. • Kazys Būga. Parengė ir išleido reikšmingiausią ir didžiausią daugiatonį “Lietuvių kalbos žodyną”. • Jonas Jablonskis. Parašė pirmąją norminę lietuvių bendrinės kalbos gramatiką(1901m.)Vėliau išleido dar dvi lietuvių kalbos gramatikas: Vilniuje 1919m. Ir Kaune 1922m. Antanas Baranauskas • Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo XIX a. vidurio. Iki tol tebuvo tenkinamasi vien svarbiausių lietuvių kalbos duomenų kaupimu, bandoma aprašyti jos gramatinę struktūrą, suregistruoti raštuose dažniausiai vartojamus žodžius.Rimčiau kalba tada dar neduvo tiriama. • XIX a.pradžioje pasaulinėje kalbotyroje įvyko didelis perversmas, kuris turėjo lemiamą reikšmę lietuvių kalbos tyrimui. Tą perversmą sukėlė lyginamosios kalbos atsiradimas. • Užsienio šalių kalbininkai • Užsienio šalių kalbininkai • Augustas Šleicheris. Žymiausias XIX a. vidurio kalbininkas. 1852m.Specialiai • nuvyko į Prūsiją mokytis iš paprastų kaimo žmonių lietuvių kalbos ir užrašinėti • jos duomenų. Netrukus pasirodė jo įtempto darbo rezultatai. 1856m. Prahoje • išleido vokiškai parašytą mokslinę lietuvių kalbos chrestomatija. • Ilgainiui įvairiose šalyse susikūrė tam tikri lietuvių kalbos tyrimo centrai. • Vokietijoje lietuvių kalbą tirdami dar prieš pirmąjį pasaulinį karą daug nuveikė • žymūs kalbininkai Frydrichas Karlas Brugmanas, Oskaras Vydemanas, Augustas • Leskynas, Adalbertas Becenbergeris ir kt. • • Tuoj po karo Lietuvos mokslų akademijos sistemoje buvo atkurtas Lietuvių kalbos institutas.Vėliau jis paverstas Lietuvių kalbos ir literatūros institutu.Ši įstaiga vadovauja lietuvių kalbos tiriamajam darbui. • Antrasis lietuvių kalbos tiriamasis centras- Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedros.Šios katedros buvo ir tebėra ne tik svarbiausia lituanistikos kadrų kalvė, bet ir pačios atliko ir atlieka nemažą tiriamajį darbą,ypač iš kalbos istorijos. • Lietuvių kalbos tiriamajį bei lietuvių bendrinės kalbos ugdomąjį darbą dirba ir kitos šalies aukštosios mokyklos: Vilniaus pedagoginis universitetas; šiaulių universitetas; Klaipėdos universitetas ir kt. • Kokios įstaigos rūpinasi lietuvių kalbos tyrimu? •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!