Žalingų įpročių prielaidos ir pasekmės. Kaip galima juos įveikti?

 Žalingų įpročių prielaidos ir pasėkmes. Kaip galima juos įveikti? Įvadas Kiekvienas žmogus savo gyvenime nors kartą buvo kažkaip susijęs su žalingais įpročiais.Visiems turbūt įdomu sužinoti, kodėl žmones sieja savo gyvenimas su labiausiai paplitusiais žalingais įpročiais- rūkymu, alkoholiu ir narkotikų vartojimu. Laikui bėgant, šiame novatoriškame pasaulyje žalingi įpročiai turi vis didesnę reikšmę ir vis aktualesnė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema. Ši problema tapo dominuojančia išsivysčiusiose šalyse ir ypač jaunimo tarpe. Anot specialistų, dirbančių su žalingų įpročių turinčiais žmonėmis, daro išvadą, kad šiuos įpročius pirmiausia formuoja tam tikri būdo bruožai. Ištirta, kad pradeda rūkyti, ima vartoti alkoholinius gėrimus, linksta į narkotikus tie žmonės, kurie nuo pat vaikystės išsiskyrė irzlumu, jautrumu, silpna valia, buvo nepasitikintys savimi, ribotų interesų, greitai netekdavo dvasinės pusiausvyros, turėjo psichologinių problemų. Prie tos pačios kategorijos žmonių, būtų galima priskirti ir išlepintus vaikus (beje, nebūtinai užaugusius turtingose šeimose), neturinčius gyvenimo tikslo, greitai pasiduodančius kitų įtakai. Paklausus kodel paaugliai sieja savo gyvenimą su žalingais įpročiais- daugelis atsako, kad jie papraščiausiai nori patenkinti savo smalsumą, kuri ir yra viena pagrindinių priežasčių dėl kurio žmonės pasirenka nesveiką gyvenimo būdą. Mes išsiaiškinome, kad specialistai nustatė dar septynias priežastis, kodėl jauni žmonės griebiasi cigaretes ar narkotikų. Šias priežastis apžvelgsime vėliau šiame darbe. Visuomenėje labiausiai publikuojama žalingų įpročių žala, tačiau nutylima apie jų prielaidas ir mažai dėmesio skiria jų įveikimo būdams. Mūsų tikslas šiame referate išsiaiškinti šių žalingų įpročių vartojimo priežastis ir kaip kovoti su jais. Tikslą įgyvendinsime keldami sau šiuos uždavinius. RŪKYMAS Prielaidos Reklamos įtaka? Sunku nepastebėti, kiek daug vietos mūsų gyvenime užima įvairių prekių reklama. Iš pradžių galvoję apie reklamą kaip apie naujovę, dabar įsitikiname, kad neretai reklamuojamos prekės nėra pačios geriausios. Kartais atsitinka ir taip, kad daugiausia jėgų sugaištama, stengiantis pirkėjui įsiūlyti šlamštą, nes "gera prekė pati save giria". išmokę kritiškai žiūrėti į spalvingas tabako gaminių reklamas, labai greit pamatytumėte, kokios netikros vertybės ten iškeliamos į pirmąją vietą. Cigarečių gamintojai paprastai nutyli, kad: rūkantieji nuo plaučių vėžio miršta 10 kartų dažniau negu nerūkantys žmonės. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kas 10 sekundžių miršta 1 žmogus. Rūkydamas žmogus kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir savo šeimai - rūkančių tėvų vaikai daug dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, linkę susirgti astma. Cigaretes reklamuojančios kompanijos nepasako, kad tas kaubojus, kuris reklamavo ir rūkė "Marlboro" cigaretes, jau seniai mirė nuo plaučių vėžio. "L&M" cigarečių reklamose nesakoma, kad už cigaretes išleidžiamų pinigų gali užtekti nuvažiuoti į bet kurią kelionę be cigarečių kompanijos malonės.Visos cigarečių reklamos - tai pastangos įvilioti pradedančiuosius rūkyti į rūkymo įpročio ir priklausomybės nuo nikotino spąstus. Lengviau nepradėti rūkyti, negu kankintis mėginant mesti. Išmokite pasakyti "Ne! Kiekvienam, kas pasiūlys Jums cigaretę! Kitos prielaidos Rūkymas yra nervinis įprotis. Daugelis rūkorių nervingi ir turi kuo nors nuraminti savo pakrikusius nervus.Nervų sistema tampa dirglesnė, jautresnė, blogėja atmintis. Pastebėta, kad tarp paauglių daugiausia rūkymusi domisi tie, kurie bent kiek atsilikę nuo bendraamžių, jaučiasi už juos menkesni, savo ,,nesėkmes" jie bando kompensuoti cigarete. 84,5% vyrų ir 78,5% moterų pradėjo rūkyti, norėdami pamėgdžioti, iš smalsumo. 15,6% moterų, norėdamos suliesėti. 3,5% moterų dėl asmeninės dramos, vienišumo. Trečdalis paauglių, pabandžiusių rūkyti, tampa rūkoriais, nes nikotinas yra narkotinė medžiaga. Kaip mesti rūkyti? Mesti rūkyti nėra niekada per vėlu! Daugelis rūkorių nemeta rūkyti galvodami, kad po ilgo rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa! Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau yra metama rūkyti, tuo aiškesnė nauda sveikatai. Statistika rodo, kad 90 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau rūkyti patys meta vos 1 proc. Mesti rūkyti yra efektingesnis būdas apsisaugoti nuo ligų negu bet kuri kita, atskirai paimta, medicinos profilaktikos priemonė. Metus rūkyti, sveikata pradeda gerėti iš karto. Per 3 – 9 mėn. išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per 5 metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusiojo. Pradedantys rūkyti mano, kad bet kada galės mesti rūkyti. Klysta. Rūkymo pradžia priklauso nuo psichologinių asmens ypatumų ir jo namų ar darbo aplinkos. Toliau rūkant sustiprėja ir pradeda vyrauti farmakologinis rūkymo poveikis. Vystosi fizinė priklausomybė. Jeigu tikite savo jėgomis, pabandykite mesti patys. Įveikimo būdai: ◦ Nerūkykite “automatiškai”. Rūkykite tik tas cigaretes, kurių tikrai norite. Netuštinkite peleninės. Ji primins jums kiek surūkėte cigarečių per dieną, nemaloniai nuteiks ir senų nuorūkų kvapas. Laikykite cigaretę priešingoje rankoje nei esate įpratę, cigarečių pakelį laikykite vis kitoje, neįprastoje vietoje. Nepirkite cigarečių dėžėmis. Palaukite kol cigarečių pakelis bus tuščias, tik tuomet pirkite kitą. ◦ Padarykite rūkymą nemaloniu. Jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni. Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti nieko kito tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį. Rinkite savo nuorūkas į didelį stiklinį indą, kad matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate. ◦ Venkite pagundų. Pavalgę, vietoje rūkymo, išsivalykite dantis ar išeikite pasivaikščioti. Jei buvote įpratę rūkyti vairuodami, įsijunkite mėgstamą radio stotį, paklausykite muzikos, ar važiuokite (jei galite) visuomeniniu transportu. Venkite situacijų, kurių metu dažniausiai rūkydavote (žiūrėti mėgstamą TV laidą, sėdėti mėgstamoje vietoje, gerti kokteilį prieš pietus ir kt.). Būtų gerai jei surašytumėte ant popieriaus visus ritualus, kuriuos siedavote su rūkymu. Šį didesnės rizikos situacijų sąrašą visuomet turėkite su savimi. Jei užsirūkydavote tik atsikėlę iš lovos, pamėginkite vietoj to išsimaudyti po dušu, jei rūkydavote gerdami kavą ar „prie taurelės“ , geriau kurį laiką venkite ir taurelės, ir kavos. Eiti miegoti ir keltis stenkitės kas dieną tuo pačiu metu. Jei buvote įpratę rūkyti prieš miegą,  vietoj to pamėginkite lėtai skaičiuoti nuo 100 iki 1. Arba kiekvieną vakarą, einant miegoti, pakartokite vieną iš priežasčių dėl kurių reikėtų nerūkyti 10 kartų, prieš tai užrašę jas ant popieriaus. Jei dalyvaujate vakarėlyje, kur yra daug pagundų parūkyti, pasirinkite nerūkančiųjų kompaniją. ◦ Užsiimkite nauja veikla. Stenkitės kuo smulkiau planuoti savo dieną, numatykite kuo daugiau ir kuo įvairesnės veiklos. Išbandykite naujas veiklos rūšis – puiku, jei turite galimybę pradėti mokytis, lankyti parodas, spektaklius, koncertus. Pamėginkite pradėti mankštintis ar sportuoti. Fizinė veikla gerina nuotaiką, teikia žvalumo ir energijos, mažina įtampą. Susiraskite pačią maloniausią fizinio aktyvumo rūšį. Užsiimkite veikla, kurios metu rūkyti sunku ar neįmanoma. Pvz., sunku rūkyti plaukiant, žaidžiant tenisą ar tinklinį. Kai cigaretės troškimas būna labai stiprus, nusiplaukite rankas arba išplaukite indus. Užsiimkite daug rankų darbo reikalaujančia veikla (rankdarbiai, paveikslėliai dėlionės, sodo darbai, namų ruoša). Važinėkite dviračiu, eikite pasivaikščioti, pasidarykite manikiūrą, rašykite laiškus. Daugiau mankštinkitės. Atkreipkite dėmesį į savo išvaizdą. Džiaukitės maloniu skoniu burnoje ir reguliariai valykite dantis. Metę rūkyti, negalvokite, kad jūs tuoj pat priaugsite daugiau svorio. Joku būdu, jūs tik pradedate dažniau užkandžiauti. Susirūpinkite savo maisto racionu. Venkite riebaus, kaloringo maisto. Prieš valgį išgerkite stiklinę vandens. Vietoj saldumynų rinkitės becukrę kramtomąją gumą. ◦ Mažinkite cigarečių skaičių. Surūkykite tik pusę cigaretės. Kasdien vėlinkite pirmosios cigaretės užsidegimą 1 valanda. Iš pat pradžių nuspręskite, kiek cigarečių tą dieną surūkysite. Už kiekvieną papildomą cigaretę atidėkite į taupyklę pasirinktą sumą pinigų. Pasistenkite, kad “po ranka” būtų ne cigaretė, o stiklinė sulčių. Jei pasiseks sumažinti per dieną surūkomų cigarečių skaičių iki 7, pats laikas paskirti visiško metimo dieną. ◦ Jei tvirtai nusprendėte mesti rūkyti, neatidėliokite sprendimo. Pradėkite tai daryti tuoj pat. Nesakykite sau „nuo pirmadienio“, „rytoj“, „kai baigsiu pakelį“. Kita vertus, metant rūkyti, pravartu pakeisti įprastinę aplinką. Pirmoji Jūsų nerūkymo diena galėtų sutapti su Jūsų atostogų ar kelionės pradžia, o gal tai būtų Pasaulio diena be tabako?.. Taigi paskirkite “M” (metimo) dieną – ir meskite. Niekam neleiskite jos pakeisti. Vėliau galėsite švęsti šią nerūkymo datą kiekvienais metais. Nemeskite rūkyti “amžiams” – pirmiausia vienai dienai, paskui dar dienai ir t.t. Būtų dar geriau jei susilažintumėte su draugu, kad nuo “M” dienos mesite rūkyti. Keletas patarimų metimo dieną: 1. Stenkitės negalvoti, kaip sunku gali būti mesti rūkyti. 2. Negalvokite, kad nerūkysite niekada. Galvokite, kad nerūkysite tik šiandien. 3. Išvalykite savo drabužius, kad neliktų cigarečių kvapo. 4. Išmeskite visas savo cigarečių atsargas. Iš kišenių, automobilio, rankinės, darbo stalo. Pažiūrėkite, ar kur nors neliko atsargų, skirtų svečiams. Paslėpkite visas pelenines, degtukus, žiebtuvėlius – visa, kas galėtų priminti rūkymą. 5. Apsilankykite pas stomatologą, pašalinkite nuo dantų tabako akmenis. Tegul gražūs dantys padeda jums nerūkyti. 6. Surašykite sąrašą daiktų, kuriuos norėtumėte įsigyti. Kainas rašykite pagal cigarečių pakelių kainą. 7. Tą dieną būkite labai užsiėmę, daug judėkite. Visiems giminėms, pažįstamiems, draugams, bendradarbiams pasisakykite, kad metėte rūkyti. Gal kas nors iš jų taip pat yra metęs – jų pritarimas ir parama Jums bus labai svarbūs. 8. Pavaišinkite save ar suruoškite kažką įdomaus, šventiško šiai dienai pažymėti. ◦ Jei noras rūkyti labai stiprus. Visuomet turėkite obuolį, saulėgrąžų, razinų, becukrės kramtomosios gumos, ledinukų ar bent galimybę išgerti stiklinę vandens, kad, kilus norui užsirūkyti, galėtumėte jais pasinaudoti. 10 kartų giliai įkvėpkite, paskutinį įkvėpimą sulaikykite kiek galite ilgiau. Nusiprauskite po dušu, vonioje. Vietoj cigaretės užsidekite smilkalą arba žvakę. Pagalvokite, kiek pastangų padėjote, kad nerūkyti. ◦ Šiuo metu dažniausiai taikomas fizinės priklausomybės gydymas – nikotinoterapija. Tai kramtomoji guma ir pleistras savo sudėtyje turintys nikotino. Pasiryžusiems mesti rūkyti sunkiausiam, pereinamam laikotarpiui siūlo efektyvias pakaitinės nikotino terapijos priemones: Nicorette® Mint kramtomoji guma ir Nicorette® transderminis pleistras - tai alternatyvios gydymo priemonės, turinčios skirtingų farmakologinių savybių. Nicorette® Mint kramtomoji guma - tai rūkoriui reikalinga VIENKARTINĖ nikotino dozė. Nikotino pleistras palaiko pastovią nikotino koncentraciją kraujyje. Gydoma individualiai kuriais nors vienais vaistais arba juos kombinuojant. ◦ Jei jums reikalinga profesionali pagalba, kreipkitės į gydytoją. Jeigu nikotino turintys produktai buvo vartojami kasdien bent keletą savaičių, o nutraukus jų vartojimą per 24 val. pasireiškia šie abstinencijos požymiai: bloga nuotaika, dirglumas, koncentracijos sutrikimai, nuovargis, miego sutrikimai, padidėjęs apetitas, nervingumas, kreipkitės į specialistą. Vilniečiai gali kreiptis į: Vilniaus narkologijos centrą Gerosios Vilties g. 3, 2009 Vilnius Informacija: tel.: 23 78 08, faks.:26 00 19 Centre dirbantys gydytojai narkologai paskirs medikamentinį gydymą arba nukreips pas psichoterapeutą (psicologą): Klinikinis psichoterapijos filialas Malonioji g. 5, 2006 Vilnius Informacija: tel.: 75 28 61 • Jei jūs vėl pradėjote rūkyti. Jei neišlaikėte ir užsirūkėte, nesinervinkite. Dauguma rūkančiųjų bando mesti keletą kartų, kol jiems tai pasiseka. Ką daryti: Prisipažinkite suklydęs. Vadinasi, surūkysite vieną cigaretę ar dvi. Surūkę vieną cigaretę, nereiškia , kad jūs vėl pradėsite rūkyti. Nebūkite negailestingi sau. Atsinaujinęs įprotis dar nereiškia, kad jūs nevykėlis ar kad negalite nerūkyti. Bet jis labai svarbus, norint nustoti rūkyti. Isiaiškinkite, kas paskatino jus vėl užsidegti cigaretę. Ateityje venkite rūkymą išprovokavusio veiksnio ir nuspręskite, ką darysite, jei jis pasikartos. Parašykite sau raštišką pasižadėjimą toliau likti nerūkančiu. Atminkite, mesti nėra lengva, bet ir nėra neįmanoma. Daugiau kaip trys milijonai amerikiečių meta rūkyti kiekvienais metais. Abstinencijos simptomai yra laikini. Paprastai jie tęsiasi 1 – 2 savaites. Dažniausia valios pritrūksta pirmąją savaitę, kai nemalonūs simptomai yra stipriausi. Kas įvyksta metus rūkyti? Surūkius paskutinę cigaretę, 12 val. bėgyje jūsų kūnas pradeda sveikti. Anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme staigiai mažėja, širdis ir plaučiai pradeda gydyti rūkymo padarytas žaizdas. Po kelių dienų pagerėja jūsų skonio ir kvapo jutimai. Lengviau kvėpuoti, po truputį nyksta sausas kosulys. Žinokite, kad sveikimo procesas prasideda iš karto, bet tęsiasi ilgai. Nemalonūs abstinencijos simptomai yra būdingi sveikimo laikotarpiui. Dėl skysčių susilaikymo gali padidėti svoris, kamuoti burnos sausumas, gali būti jautrios bei skausmingos dantenos ir liežuvis. Jūs galite būti labiau nei paprastai irzlūs, alkani, pavargę, gali sutrikti miegas, atrodyti, kad kosulys sustiprėjo. Šie simptomai būdingi organizmui valantis nuo nikotino. Daugiausia nikotino iš organizmo pasišalina per pirmasias 2 – 3 dienas. Simptomai Palengvinantys veiksmai Sausumas burnoje, jautrios dantenos, gerklė, liežuvis Gurkšnokite labai šaltą vandenį, vaisių sultis, ar kramtykite kramtomąją gumą . Galvos skausmas Išsimaudykite šiltoje vonioje ar duše, daugiau ilsėkitės, medituokite . Miego sutrikimai Negerkite kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų. Daugiau ilsėkitės . Užkietėję viduriai Valgykite rupų maistą, žalių daržovių, vaisių, nemaltų grūdų košes. Išgerkite 6 – 8 stiklines vandens kasdien . Nuovargis Dažniau prigulkite. Nereikalaukite iš savęs daug. Keletą savaičių jūsų kūnui reikės daugiau poilsio . Alkis Gerkite daugiau vandens ar nekaloringų gėrimų. Valgykite neriebius užkandžius . Dirglumas, irzlumas Eikite pasivaikščioti, pasimėgaukite šilta vonia, daugiau ilsėkitės . Kosulys Gurkšnokite šiltą žolių arbatą. Čiulpkite ledinukus nuo kosulio . Alkoholis Alkoholizmas Alkoholis yra svaigi ir nuodinga medžiaga, žalojanti žmogaus psichiką. Alkoholizmas - tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio - sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai - greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs. Pagrindinis alkoholinių gėrimų ingredientas etanolis yra bespalvis, beskonis ir bekvapis cheminis junginys.Tai cukraus ir mielių fermentacijos reakcijos šalutinis produktas. Etanolis -galingas slopinantis preparatas - jis lėtina ir slopina galvos ir stuburo smegenų funkcijas (tai neturi nieko bendra su depresija, prašom nepainioti!). Smegenų funkcijų slopinimas prasideda nuo aukštesniųjų smegenų funkcijų - mąstymo, suvokimo, veiksmų kontrolės ir t.t. Žemesniojo lygmens smegenų funkcijas reguliuoja žemiau esančios smegenų dalys, kurios, kaip pamenate, kontroliuoja pagrindines organizmo funkcijas, įskaitant kvėpavimą ir sąmonę. Išgėrus pakankamą kiekį alkoholio, jo poveikis prasiskverbia ir į jas bei ima slopinti jų veiklą. Mažas alkoholio kiekis žmogų padaro kalbesnį, mažiau suvaržytą, pakelia nuotaiką, elgesys tampa spontaniškas, nevaržomas, atsiranda polinkis rizikuoti, sumažėja baimė ir drovumas (sakysime, buvęs drovus žmogus sugeba bendrauti be jokių kompleksų, netgi elgtis iššaukiančiai). Šie pokyčiai įvyksta dėl to, kad nuslopinama prie aukštesniųjų smegenų funkcijų priskirtina elgesio kontrolė. Jie sudaro atpalaiduojančio alkoholio poveikio esmę ir kaip tokie neretai atneša malonumą, netgi savotišką naudą. Didesni alkoholio kiekiai toliau silpnina veiksmų kontrolę - prarandama koordinacija, kalba tampa neaiški. Sumažėja socialinių ir moralinių tabu reikšmė.Tai neretai lemia netinkamą elgesį, kaip, sakysime, žnaibymą damoms į sėdmenis viešoje vietoje. Susilpnėja ir agresyvių instinktų kontrolė - to paties žnybtelėjimo į sėdmenis pretekstu gali kilti muštynės. Įdomus fenomenas pasireiškia, kai išgeriamas nemažas alkoholio kiekis. Gėrėjas praranda du kontrolės svertus: išnyksta ne tik socialinė, moralinė ir fizinė savikontrolė, bet ir galimybė suvokti, kad savikontrolė yra prarasta. Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni. Jei nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ar socialinių problemų, o žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas alkoholizmas. Alkoholio įtaka organizmui Etanolio veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Geriant jį  ar didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to, nuo etanolio išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų ( pvz.: antihelmintinių preparatų ) ir net nuodų įsiurbimas. Išgertas etanolis ( ypač didelės koncentracijos ) greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto: iš tuščio skrandžio rezorbuojasi ~20% etanolio, likusi dalis rezorbuojasi plonosiose žarnose. Maksimali etanolio koncentracija kraujyje susidaro, praėjus 30 – 90 minučių po išgėrimo. Silpno alaus stiklinėje yra ~ 6 – 7,5 g, 80 – 100 ml vyno taurėje – ~ 9 g, 20 ml degtinės, konjako taurėje – ~ 6,4 g absoliutaus alkoholio. Išgėrus tokį etanolio kiekį jo koncentracija kraujyje padidėja 0,1 promilės. Rezorbavęsis į kraują, etanolis tolygiai pasiskirsto visuose organizmo skysčiuose, patenka į visus organus ir audinius, kur sukelia ląstelių membranų struktūros ir laidumo sutrikimų. Greičiausiai etanolis paveikia daug kraujo turinčius organus ( pvz.: smegenis ). Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas. Žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, lengviau bendrauja, pervertina savo jėgas. Sumažėjus baimei, emocinei įtampai, atsiranda euforija ( nenatūraliai pakili nuotaika, būna ir sveikam žmogui, kai jis išgeria alkoholio, pavartoja narkotikų ar apsinuodija kai kuriomis medžiagomis ). Išgėrus daug etanolio, lėtėja suvokimas, minčių eiga, blogėja atmintis ir nuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug etanolio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs pailgųjų smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti. Kadangi etanolis slopina centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su kitais tą sistemą veikiančiais vaistais: stiprina centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų ( pvz.: migdomųjų, narkozę sukeliančių, skausmą malšinančių ) ir silpnina ją jaudinančių vaistų ( pvz.: psichostimuliatorių, analeptikų ) veikimą. Etanolis taip pat gali sukelti ir periferinės nervų sistemos sutrikimų ( pvz.: nervinėse skaidulose sulėtėja nervinių impulsų perdavimo greitis). Etanolis veikia  kraujagyslių sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, mažina baimę, lėtina bronchų gleivinės, virpamojo epitelio veiklą, nuo didelės dozės – viduriuojama, piktnaudžiaujant vystosi kepenų cirozė, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina lytinių hormonų gamybą, kenkia medžiagų apykaitai, lėtina akių judesius, akyse ima dvejintis, sutrikdo erdvės jutimą, blogina klausą, sutrikdo pusiausvyrą. Metilo alkoholis, metanolis, arba medžio spiritas, vienas iš monohidroksilių  alkoholių. Labai nuodingas. Vartojamas vien techniniams reikalams. Iš kvapo panašus į etanolį todėl kartais palaikomas juo, išgeriama ir apsinuodijama. Apsinuodijimo požymius sukelia metanolio skilimo produktai – formaldehidas ir skruzdžių rūgštis. Ūmiai apsinuodyti galima išgėrus 30 – 50g , kartais ir mažiau. Apsinuodijimo požymių atsiranda po 18 – 24h : smarkiai skauda pilvą, vystosi acidozė, sutrinka sąmonė, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, sutrinka regėjimas, net galima apakti. Apsinuodijusiam reikia kuo greičiau išvalyti virškinamąjį traktą: sukelti vėmimą ir išplauti skrandį. Skrandis plaunamas vandeniu ( į  jį dedama aktyvuotos anglies ) arba 1 – 5% natrio hidrokarbonato ( geriamosios sodos ) tirpalu. Ligonis gydomas ligoninėje. Priešnuodis – etanolis, todėl ligoniui skubiai duodama gerti 30 – 40% etanolio. Jei jis be sąmonės, etanolis su spec. tirpalu lašinamas į veną. Alkoholizmo pasėkmes Vėžys Ilgus metus tiriant ligonius, buvo pastebėtas artimas ryšys tarp kai kurių vėžio rūšių ir daug išgeriančių alkoholikų. Alkoholikų tarpe dažniausiai pasitaiko labai rimti kepenų susirgimai,  gan komplikuoti smegenų ir centrinės nervų sistemos sutrikimai. Labai dažnai daug sergančių žmonių organizmas turi svarbių ir reikalingų maisto medžiagų trūkumą. Dažnai girtaujančio organizme trūksta folinės rūgšties, niacino ir vitamino tiamino arba vitamino B1. Šių maisto medžiagų trūkumas skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus. Alkoholikų tarpe mirtingumas didesnis ir, kaip nauji tyrimai rodo, jų gyvenimo amžius yra 10-12 metų trumpesnis. 1910m. dr.L.Lamu Prancūzijoje pastebėjo, kad specialus gėrimas, turintis pelynų ir 75%  alkoholio, turi ryšį su stemplės ( oesophagus) vėžiu. Vėliau šiam klausimui tirti buvo skirta daugiau dėmesio. 1964 metais Pasaulinė Sveikatos oragnizacija paskelbė pareiškimą, o vėliau kelios epidemologinės studijos įrodė, kad burnos , balso stygų ir stemplės vėžio susirgimai turi artimą ryšį su nuolatiniu alkoholio vartojimu. Tačiau tyrimai su gyvuliais to nepatvirtino. Alkoholizmas dažnai yra susijęs su pagrindinių maisto medžiagų trūkumu, be to , pastebėta, kad tie, kurie geria ir rūko, dažniausiai turi ir minimų medžiagų trūkumą. Dr. K. Rodhmanas, ir jo grupė tyrė rūkymo ir gėrimo įtaką vėžio išsivystymui. Kaip matome lentelėje, vėžys turi stiprų ryšį su išgerto alkoholio kiekiu ir surūkytų cigarečių skaičiumi. Lentelėje negeriančių ir nerūkančių susirgimai burnos ir gerklės vėžiu prilyginami  vienetui. Tyrinėtojai nustatė, kad tarp žmonių, kurie visai nerūkė, bet kasdien suvartojo 11g gryno alkoholio, susirgimų kiekis jau buvo 1,4 , o tarp tų, kurie kasdien išgerdavo daugiau kaip 42g alkoholio, susirgimų skaičius buvo 2,33. Vadinasi, daugiau kaip dvigubai didesnis. Bet tarp tų žmonių, kurie kasdien išgerdavo 42g alkoholio ir surūkydavo apie 40 cigarečių, susirgimų skaičius gerklės ir burnos vėžiu buvo net 15,5 kartų didesnis, palyginus su tais, kurie visai negėrė ir nerūkė.  Sunaudota g alkoholio kiekis per dieną Visai nerūko Mažiau kaip 20 Tarp 20-39 Tarp 40 ir daugiau Visai nevartojo 1,00 1,52 1,43 2,43 Mažiau kaip 11g 1,40 1,67 3,18 3,25 Tarp 11-42g 1,60 4,36 4,46 8,21 Daugiau kaip 42g 2,33 4,13 9,59 15,50   KEPENŲ LIGOS 1802 m. anglų gydytojas W. Heberden'as pastebėjo, kad alkoholikai turi kažką bendra su kepenų ligomis. Surinkti duomenys rodo, kad 10% alkoholikų serga kepenų liga, vadinama ciroze. Cirozė yra rišamųjų arba jungiamųjų audinių padidėjimas kepenyse. Tas padidėjimas suspaudžia ir sunaikina kepenų struktūrą, degeneruoja kepenų parenchimines ląsteles. Yra žinoma, kad alkoholis, patekęs į organizmą, visų pirma sutinka pasipriešinimą kepenyse. Kepenys visus į organizmą patekusius nuodingus cheminius junginius, įskaitant ir alkoholį, stengiasi suskaldyti ir pakeisti į organizmui nenuodingas medžiagas. Nuolat geriant alkoholį, kartais kepenų ląstelės visiškai išsigimsta ir surandėja, jų svoris sumažėja. Jos darosi margos ir kartais siekia tik apie trečdalį normalaus svorio. Tokie žmonės, ligai progresuojant, pradeda vemti, jų viduriuose pradeda rinktis skystis, kuris kartais pasiekia net iki 10 ar 20 litrų. Alkoholiniai gėrimai, gėrimai, kuriuose yra etilo alkoholio ( etanolio ). Pagal jo kiekį alkoholiniai gėrimai būna silpnieji ( 0,8 – 6% tūrio alkoholio; pvz. : duonos  gira,  alus ), vid. stiprumo ( 8 – 20%; vynas ), stiprieji ( 20 – 50 %; degtinė, likeris, konjakas ). Alkoholiniai gėrimai gaminami iš įv. žaliavos: alus - iš miežių, vynas– iš uogų ( pavyzdžiui vynuogių) ir vaisių, konjakas – iš vynuogių, likeris, degtinė – iš etanolio. Įdomu žinoti • 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku. • 35% nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio. • Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų • ,,Saikingai gerkit" - mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotiką! Saikingai gerkit- neliks blaivių žmonių. • Po 15 metų saikingo gėrimo 60% tampa alkoholikais. • 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rublių nuostolių. Nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40% Sveikatos Apsaugos lėšų gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų. • Geriantys gyvena 17 m. trumpiau. • Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90% pradeda gerti po 1 metų, 10% - po 3 metų. • Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai" geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos. Dėl alkoholio sukelto lytinio nepajėgumo gausėja oralinio sekso. • ,,Nedidelės alkoholio dozės tonizuoja, šiek tiek stiprina erotinį jaudinimąsi, pagerina savijautą ir sumažina varžymąsi. Tai palengvina erotinį kontaktavimą. Bet norint tokią būseną palaikyti, tenka kartoti, didinti alkoholio dozes." • Lietuvoje yra 1/3 milijono girtuoklių, o 1/3 iš jų - alkoholikai. • Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir degtinės- tabako fabrikai. • 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus, laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus. • Dėl alkoholio: 80% žmogžudysčių, 83% nuskęsta, daug savižudybių, ligų, pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystės 70%, 89% užsikrėtė venerinėm ligom. • Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? Nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus. Žalingo įpročio atsikratymo būdai Svarbiausia pašalinti fizinę ir psichinę priklausomybę. Psichinei priklausomybei pašalinti taikoma: • aversinė terapija - sukeliamas pasišlykštėjimas alkoholiu: pamačius, užuodus ar pavartojus alkoholio. • sensabilizuojamoji terapija - mažinamas fermento acetildehidrogenazės aktyvumas, • psichoterapija - padeda tiems, kurie nori pasveikti. Taikoma hipnozė, streso terapija, aiškinimas ar įtikinimas individualiai ar grupėmis, • palaikomoji terapija - norint išvengti atkryčio. Fizinei priklausomybei šalinti taikoma: • detoksikacija, • simptominė terapija. Narkotikai Narkotikų populiarumas Svaigalai nėra žmonijai naujas dalykas. Jie buvo vartojami visais laikais ir visame pasaulyje, vaidino svarbų vaidmenį apeigose ir iškilmėse, tarnavo atsipalaidavimui ir sujaudinimui, pagerinti formai ir gydyti kūno bei dvasios ligoms. Vienintelė tauta, neturinti tradicinių narkotikų, yra eskimai, kurie gyvena atšiaurioje ir tokio pasirinkimo nesuteikiančioje žemėje, nes joje neįmanoma auginti jokių intoksikuojančių medžiagų. Lietuvoje vyksta sparčios ekonomines, socialinės ir žmonių gyvenimo permainos. Dėl sudėtingų socialinių ir ekonominių sąlygų labiausiai pažeidžiamas jaunimas. Dėl savo geografinės padėties ir gerų sausumos, jūros bei oro kelių Lietuva tapo narkotikų tranzito šalimi. Kaip naujas socialinis reiškinys, pamėgdžiojant vakarus, tarp jaunimo, net paauglių pasilinksminimo vietose (ypač diskotekose) paplito įvairių naujų narkotikų vartojimas: amfetaminų grupės, ekstazio, haliucinogeno LSD preparatų, rūkomojo hašišo ir marihuanos ir net heroino, kuris per labai trumpą laiką sukelia priklausomybę. Taip pat žinomas „tablečių“ vartojimas su alkoholiu. Nustatytas paplitęs anabolinių steroidų, raminamųjų, migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo, be to lakiųjų medžiagų, klijų uostymas. Kas mus skatina rinktis narkotikus? Žiniasklaidai tenka didelis vaidmuo, nes naujienų reportažai, filmai ir muzika formuoja “narkotikų kultūrą”.  Dažnas narkotikų figūravimas policiniuose trileriuose ir pranešimuose apie narkotikų sukeltus priepuolius ir mirtis diskotekose palaiko baimę. Daug baisių istorijų nukreipta prieš tėvus, neva dėl jų netinkamos pozicijos jaunimas stumiamas eksperimentuoti su narkotikais, kas veda į priklausomybė ir mirtį. Žiniasklaida bombarduoja jaunimą prieštaringa informacija: • narkotikai - kvapą užgniaužiantis ir smagus dalykas; • narkotikus lengva gauti net mokykloje; • narkotikai nepavojingi, jeigu žinai ką darai; • narkotikai sukelia nusikaltimus; • narkotikai gali padaryti turtingu; • narkotikai žudo, o žmonės žudo dėl narkotikų. Žinoma, tokie margi pranešimai žadina smalsumą ir apsupa narkotikus paslaptingumo skraiste. Nereikia stebėtis, kad jaunimui, mokytojams ir tėvams sunku aiškiai suvokti “tiesą apie narkotikus”. Jaunimui reikia žinoti, kaip sumažinti pavojų sveikatai, jeigu nusprendžiama vis dėlto narkotizuotis. Nėra abejonės, kad kai kurie paaugliai ima narkotizuotis dėl savo problemų, tačiau dauguma eksperimentuoja tiesiog iš smalsumo arba kad yra girdėję, jog narkotikai -smagus dalykas. Domėjimasis narkotikais anaptol nereiškia, kad paauglys turi problemų. Narkotikų vartojimas nesusijęs su jokiu visuomenės sluoksniu, geografine vietove, kilme, pajamų lygiu ar išsilavinimu. Nelegalių narkotikų “kultūra: pati savaime gali būti labai patraukli. Pats faktas, kad šitokia veikla yra draudžiama, ypatingumas ir slaptumas sukuria stiprų grupinį ryšį. Nėra aiškių įrodymų, kad silpnų narkotikų vartojimas neišvengiamai veda į stiprius. Tiesiog kai kurie žmonės eksperimentuoja plačiau ir pavojingiau nei kiti. Dauguma nepilnamečių, kurie eksperimentuoja su narkotikais, daro tai labai trumpai ir pereina šią stadiją visai be jokios žalos. Tik maža narkotikų vartotojų dalis tampa priklausoma nuo stipresnių narkotikų.  Šiuolaikinėse narkotikų prevencijos kampanijose siekiama dalykiško požiūrio be išankstinio nusistatymo ir be smerkimo, teikiant pirmenybę ne įbauginimui, o tiksliai ir netendencingai informacijai. Narkotikai tarp moksleivių Narkotikų vartojimas atskirose respublikos vietose ar net atskirose mokyklose yra nevienodas. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Nustatyta, kad kai kuriose klasėse narkotikus vartoja pusė klasės moksleivių. Narkotikai pardavinėjami mokymo įstaigose ir gatvėse. Labai jauni žmonės, net paaugliai - linkę pradėti vartoti narkotikus, bei užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Nepaisant suvaržymų ir apribojimų, atsirasdavo mėgėjų, kurie žaisdami su svaigalais nueidavo per toli, nebesusivaldydavo ir kvailai rizikuodavo, paaukodami savo sveikatą ir net gyvybę. Jie tapdavo svaigalų aukomis, o svaigalai - narkotikais. Tai gi daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Narkotikų verslas tampa organizuotų nusikaltėlių grupių veiklos objektu. Daugėja smurto, prievartos, plėšimų, kuriuos įvykdo jauni žmonės. Didžiausią vaikų ir jaunimo nusikaltimų dalį sudaro turtiniai nusikaltimai. Dabar plačiai pripažįstama, kad paaugliai turi būti informuoti apie narkotikus. Mokyklose apie tai kalbama atvirai, informuotai. Moksleiviams diegiama pagarba sau ir savo sveikatai. Vienas iš būtinų įgūdžių yra sugebėjimas įveikti bendraamžių spaudimą pabandyti svaigalo. Vietinis švietimo skyrius rekomenduoja kiekvienai mokyklai susidaryti savo strateginį planą, kuris atspindėtų mokyklos priešnarkotinio švietimo metodus ir paaiškintų, kaip ketinama tvarkytis su bet kokia galinčia mokykloje iškilti narkotikų problema. Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo prevencija integruota į daugelio mokomųjų dalykų turinį: tikybos, etikos, biologijos, chemijos, darbų ir kūno kultūros, tačiau šios temos nagrinėjimas priklauso nuo pedagogo pasirengimo. Narkotikų prevencijai skirtų programų ir metodinės medžiagos nepakanka, o narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemos nėra funkciškai suderintos. Pastebėta, kad skirtingo amžiaus moksleiviai nevienodai vertina narkotikus. Vyresniųjų klasių moksleiviams narkotikai atrodo patrauklesni ir tik pusė jų į narkotikus žiūri neigiamai. Populiaresni lengvieji narkotikai, bet dalis jau bandė ir stipresnių. Be to daugėja 12-14 metų amžiaus moksleivių, bandžiusių svaigintis klijais. Dauguma moksleivių suvokia, kad narkotikai kelia grėsmę žmogaus sveikatai, žino, kad ŽIV (AIDS) plinta vartojant narkotikus, bet smalsumas ir įsitikinimas, kad gyvenime reikia viską išbandyti ir neatsilikti nuo mados, skatina jaunimą rizikuoti. Todėl dabar būtina sukurti vieningą narkotikų prevencijos koncepciją, kuri sumažintų narkotinių medžiagų vartojimą tarp vaikų ir paauglių, informuotų apie žalingų įpročių daromą poveikį. Narkotikai plačiaja prasme ir ne tik tarp jaunimo Žodžiai, kuriuos mes vartojame kalbėdami apie narkotikus, priverčia mus susidurti su užslėptais terminologijos pavojais. Pavyzdžiui, daugelis žmonių labai nemėgsta frazės priklausomybė dėl jos „papildomos reikšmės“, o ypač dėl įsivaizduojamos potekstės apie fizinius procesus arba išorines jėgas, kurios priverčia individą veikti tam tikrais būdais, ir kurių jis nekontroliuoja. Tačiau šis žodis tinkamas, kadangi jis atspindi neįveikiamo potraukio vartoti narkotikus atspalvį, kuris ir yra svarbiausias svarstant šią problemą. Narkotikai vaidina svarbų vaidmenį visų mūsų gyvenime. Jų vartojimas yra beveik visuotinis reiškinys, o pagal statistinę žodžio prasmę nenormalus yra tas žmogus, kuris nevartoja narkotikų. Daugelis žmonių priešintųsi net menkiausiai užuominai, kad jie vartoja narkotikus, jei žiūrėti į tai kaip į kaltinimą. Patogi, bet gana klaidinga nuostata perša nuomonę, kad normalūs žmonės, kurie sudaro mūsų visuomenės daugumą, nevartoja narkotikų. Terminas „narkotikų vartojimas“ asocijuojasi su švirkštais, adatomis, heroinu ir visais kitais reikmenimis, priklausančiais narkomanams, atsidūrusiems už visuomenės ribų. Įprastinė emocinė reakcija, susidūrus su narkotikais bei jų vartojimu, yra nepateisinama, ir ji rimtai trukdo mūsų pastangoms perprasti šią temą. Arbatoje ir tabake irgi yra narkotinių medžiagų (kofeino ir nikotino). Alkoholis irgi yra narkotikas; heroinas ir kokainas taip pat yra narkotikai. Visos šios medžiagos laikomos narkotikais,tačiau tai nereiškia, kad visi narkotikai yra tie patys ar kad nėra skirtingos rizikos, susijusios su šių skirtingu medžiagų vartojimu. 1909 metais išleistas sero T. Klifordo Olbuto ir Dr. Hamfrio Rolesto medicinos vadovėlis perspėjo apie vieno tokio narkotiko perdozavimą:“ Nukentėjusysis dreba ir negali kontroliuoti savęs;jam užeina jaudinimosi ir depresijos priepuoliai. Jis išbąla ir atrodo išvargęs

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!