Kaip mes išmokstame?

Kaip mes išmokstame ? Skaitymas - sudėtingas psichofiziologinis procesas, kuriame dalyvauja kalbinės motorikos, kalbinės klausos ir regėjimo analizatoriai. • Skaitymas – sudėtingiausia žmogaus veikla, reikalaujanti daug pastangų ir triūso. Tai lemia paties skaitymo proceso sudėtingumas, jame dalyvaujančių komponentų ir būtinų gebėjimų gausa. Mokančiajam skaityti ši veikla atrodo įprasta ir automatizuota, kad kartais tampa panašu, jog ji įgimta. Pamokos uždavinys: pasikartoje žinias apie nervų sistemą, patobulinę neuronų modelius, atlikdami jungčių (sinapsių) piešimo užduotis, mokiniai gebės nupiešti atmintį: vizualizuoti ne tik atminties produktą, bet ir patį procesą. Įsivertinimas: kiekvienas įsivertins kaip jam sekėsi piešti atmintį. • https://mokslustudija.wordpress.com/2013/07/12/kaip-atrodo-atmintis/ Sudėtingiausia gyvos materijos forma Žemėje – žmogaus smegenys Įdomūs faktai apie smegenis • Galvos smegenyse per sekundę įvyksta 100 000 cheminių reakcijų. • Ilgiausiai gyvenančios ląstelės žmoguje yra smegenų ląstelės, jos gyvena tiek pat, kiek ir žmogus. • Nuo gimimo žmogaus galvos smegenyse jau yra apie 14 milijardų ląstelių, o jų skaičius iki mirties nedidėja. Priešingai sulaukus 25 metų kasdien sumažėja 100 000 ląstelių. Per minutę miršta 70 ląstelių. Po 40 metų smegenų degeneracija padidėja, o po 50 neuronai džiūva ir jų apimtis susitraukia. • Per minutę pro smegenis prateka apie 750 mililitrų kraujo. • Smegenys sudaro tik 2 proc. viso kūno svorio, tačiau joms atitenka 20 proc. krauju pernešamų medžiagų. • Žmogaus smegenys per dieną generuoja daugiau elektros impulsų negu visi pasaulio telefonai kartu. Užduotėlė  Galvos smegenų žievės ląstelės, sintezuoja visus gaunamus iš periferijos impulsus ir atsako į juos savaisiais, t.y. čia vyksta aukščiausio lygio informacijos analizė. Nervų sistema • Tai elektrocheminės komunikacijos sistema, kuri įgalina mus mąstyti, jausti ir veikti. • Žmogus gimsta su galutinai susiformavusia nervų sistema, bet jo neurologinę brandą labai veikia aplinka, kurioje jis atsiduria po gimimo. • Raida – nenutrūkstantis procesas, prasidedantis apvaisinimu ir besitęsiantis visą individo gyvenimą. Jutimo organai – sudedamoji žmogaus sensorinių sistemų dalis. • Bet kurios sensorinės sitemos (regos, klausos, pusiausvyros, uoslės, skonio, somatosensorinės) veikla prasideda nuo jutimo organuose esančių receptorių, kurie gautą fizinę ar cheminę energiją transformuoja į nervinį impulsą ir perduoda į centrinę nervų sistemą. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. • Nervai sujungia centrinę nervų • sistemą su kitomis kūno dalimis, • visais audiniais ir organais • ir perduoda nervinius impulsus. • Nustatyta, kad gerai besivystantis gimdoje • kūdikis gimsta turėdamas 14-20 milijardų • smegenų nervinių ląstelių (neuronų). Po • gimimo nebesukuriamas nei viena neuronas, • vaikas jų niekada daugiau neįgyja. • https://thepresentation.ru/medetsina/chastnaya-gistologiya-nervnaya-sistema Pasižiūrėkime, kaip veikia mūsų nervų sistema https://www.youtube.com/watch?v=MK8fxmgrwp4 • Smegenyse esantys neuromediatoriai perduoda elektrinius signalus iš vienos nervinės ląstelės (neurono) kitai. Trūkstant neuromediatorių smegenyse sutrinka informacijos perdavimas. • Pradinėse vystymosi stadijose didieji galvos smegenų pusrutuliai turi lygų paviršių, po kurio laiko juose pradeda ryškėti vagos ir vingiai. Gimstant pagrindinės vagos ir vingiai jau būna išsivystę, tačiau galutinis išorinio pusrutulių paviršiaus, vadinamojo galvos smegenų žieve, funkcinis ir morfologinis brendimas baigiasi gerokai vėliau. • Nervų sistemos subrendimą rodo nervinių skaidulų mielinizacijos laipsnis. Kokia spalva nupieštas mielino dangalas? Padenkite „mielinu“ neurono modelį. Nervine ląstele sklinda impulsai. • Kad nervinis impulsas galėtų slinkti išilgai nervo, pirmiausia turi būti sveikos nervinės skaidulos. • Nervinės ląstelės sudaro pilkąją smegenų medžiagą. Galvos smegenų pusrutulių paviršiuje esanti pilkoji medžiaga sudaro galvos smegenų žievę. • Nervinio impulso plitimas nervų sistema taip pat tobulėja dėl besiformuojančio nervus dengiančio mielininio dangalo. Šis procesas vadinamas mielinizacija. Mielinas - tai baltymų ir riebalų gausi struktūra, apgaubianti nervines ląsteles ir jų ataugas. Mielininio dangalo pagalba sukuriamas efektyvus ir greitas informacijos perdavimas į smegenis ir iš jų. Kai embriono vystymosi sąlygos palankios, gimstant vaisiaus smegenys turi visas dalis, žievėje ryškūs pagrindiniai vingiai ir vagos. Lyginant su visu kūnu, smegenys palyginti labai didelės ir sudaro apie 12 % viso kūno svorio. O suaugusio žmogaus – tik apie 2%. Be to, naujagimio smegenyse gerai neišsivysčiusi galvos smegenų žievė, neužsibaigęs visas žievės vagų ir vingių formavimasis. Dar nėra visiškai baigtas mielinizacijos procesas. • Kai embriono vystymosi sąlygos palankios, gimstant vaisiaus smegenys turi visas dalis, žievėje ryškūs pagrindiniai vingiai ir vagos. Lyginant su visu kūnu, smegenys palyginti labai didelės ir sudaro apie 12 % viso kūno svorio. O suaugusio žmogaus – tik apie 2%. Be to, naujagimio smegenyse gerai neišsivysčiusi galvos smegenų žievė, neužsibaigęs visas žievės vagų ir vingių formavimasis. Dar nėra visiškai baigtas mielinizacijos procesas. • 7m. vaiko smegenų augimas jau žymiai lėtesnis bei pilnai baigiasi mielinizacijos procesas. Žievinės funkcijos • Galvos smegenų žievėje lokalizuojasi įvairios funkcijos (elementarių, sudėtingų gnostinių ir nespecifinių ): Broka motorinis kalbos centras, Vernike kalbos supratimo, klausos, regėjimo, uoslės, jutimų, motorikos, užimantys tam tikras smegenų žievės zonas. • Kognityvinės funkcijos negali būti lokalizuotos vienoje žievės vietoje, nes jos formuojasi ryšyje su kitomis žievės zonomis (raštas, skaitymas ir kt.). • Visą gyvenimą kol mokomės susidaro naujos sinapsės – jungtys. Įsivaizduokite, kad esate neuronai. • Kiekvienas taškas – neuronas. • Sudarykite sinapses su tam tikrais neuronais, nupieškite jungtis. Pasirinktinai atlikite užduotį: • 1.Nupieškite kaip išmokstame. • 2. Nupieškite atmintį. https://analyticalscience.wiley.com/do/10.1002/was.0004000303/ Sunku ar lengva buvo išmokti kaip išmokstame? Įsivertinkite. • Funkcijos lokalizacija galvos smegenų žievėje nėra stabili. • Ji kinta ontogenezės metu ir dėl vėlesnių treniruočių poveikio. Pažeidus vieną kurią galvos smegenų žievės dalį, jos funkcijas gali perimti greta esanti žievės zona. • Funkcijos lokalizacijos dinamiškumas ir smegenų žievės funkcinis plastiškumas vaikų amžiuje, kol smegenys yra vystymosi stadijoje – kur kas didesnis. Skiriasi naujagimio smegenys nuo suaugusio žmogaus smegenų ir savo biochemine sudėtimi. Jose daugiau vandens, aktyvesnė lipidų apykaita. Nervų sistema labai reikli deguoniui. Ji sunaudoja apie 20% viso organizmo gaunamo deguonies ir, esant nedideliam deguonies trūkumui, smegenyse vyksta dideli pakitimai. Taigi, naujagimių ir kūdikių smegenys yra labai pažeidžiamos ir tai greičiau įvyksta tada, kai smegenyse jau yra kad ir labai menkų funkcinių ar morfologinių pakitimų. • Skiriasi naujagimio smegenys nuo suaugusio žmogaus smegenų ir savo biochemine sudėtimi. Jose daugiau vandens, aktyvesnė lipidų apykaita. Nervų sistema labai reikli deguoniui. Ji sunaudoja apie 20% viso organizmo gaunamo deguonies ir, esant nedideliam deguonies trūkumui, smegenyse vyksta dideli pakitimai. Taigi, naujagimių ir kūdikių smegenys yra labai pažeidžiamos ir tai greičiau įvyksta tada, kai smegenyse jau yra kad ir labai menkų funkcinių ar morfologinių pakitimų. • Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. F. Dostojevskis • Manoma, kad maniakine depresija sirgo Kurt Cobain, Hansas Kristianas Andersenas, Liudvikas van Bethovenas, Čarlzas Dikensas, Ernestas Hemingvėjus, Merlin Monro, Markas Tvenas, Nina Simone, Catherine Zeta-Jones ir kt. Specialieji ugdymosi poreikiai • pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka asmens, turinčio specialiųjų poreikių, galimybių. Sudėtingos asociacinės galvos smegenų žievės funkcijos yra praksis ir gnozis. • Praksis – gebėjimas atlikti (išmokti atlikti) sudėtingą veiksmą. Mokantis atlikti judesius (kartoti), dalyvauja regėjimo, judesio koordinavimo funkcinės sistemos, kalbos zonos ir kt. Priklausomai nuo to , kuri šios sudėtingos asociatyvinės funkcinės sistemos dalis pažeista, formuojasi įvairios apraksijos formos (afazija, oralinė apraksija, veiksmų planavimo apraksija, erdvės ir laiko suvokimo nepilnavertiškumas → suaugę negeba skaityti ir skaičiuoti , o vaikai to išmoksta labai sunkiai, konstrukcinė apraksija – vaikas gali atlikti veiksmus pagal pvz. ir pagal žodinę instrukciją, tačiau negali konstruoti (sudėti visumą iš dalių) ir kt.). Gnozis (gr. gnosis – pažinimas) yra gebėjimas sensorinėmis sistemomis (rega, klausa, lytėjimu, skoniu, uosle) pažinti pasaulio reiškinius ir įvairius objektus • Gnozis kaip ir praksis, formuojasi sąveikaujant sudėtingoms sensorinėms sistemoms. Esant tam tikrai agnozijai sutrinka, ar yra nepakankamas ar visai išnyksta gebėjimas atpažinti (akustinė, uoslės ir skonio, astereoagnozija (neatpažįsta objektų čiuopdami) ir kt.). • Sudėtingi žmogaus gebėjimai, pavyzdžiui, kalba, priklauso nuo darnios smegenų sričių veiklos. Nustatyta, kad pažeidus bet kurią iš kelių žievės zonų, išryškėja afazija – sutrinka kalba. Keista tai, kad vieni žmonės gali sklandžiai kalbėti, bet negali skaityti (nors puikiai mato), o kiti – supranta, ką skaito, bet negali kalbėti. Dar kiti gali rašyti, bet negali skaityti; gali skaityti, bet negali rašyti; gali skaityti skaičius, bet ne raides; gali dainuoti, bet negali šnekėti. Tai lemia pažeidimo vieta. 1.Intelekto sutrikimas: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus, nepatikslintas intelekto s. • Intelekto sutrikimą turinčių vaikų bruožai: • 1. Sumažėjęs gebėjimas mokytis ir išmokti ( nepilnavertė atmintis, nepakankamas gebėjimas diferencijuoti ir asocijuoti, negebėjimas abstrakčiai mąstyti, negebėjimas numatyti mokymosi strategijas). • 2. Dėmesio nesukaupimas (vyrauja nevalingas dėmesys, tikslingoje veikloje jiems būdingas išsiblaškymas. Dėmesį išlaikyti įmanoma, tik nuolat naudojant ryškius išorinius stimulus). • 3. Kalbos neišsivystymas ir kalbėjimo sutrikimai. Kalbiniai gebėjimai dažnai būna menkesni ir neatitinka psichinio vaikų amžiaus. Artikuliacijos sutrikimai vaikams, turintiems protinę negalią, yra būdingesni nei normaliai besivystantiems vaikams. Kalbos vystymosi vėlavimas gali siekti 3-4 metus. 4. Sutrikę visi atminties procesai: įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas, atgaminimas (ypatingai sunkiai įsimena abstrakčią sudėtingą medžiagą. Medžiagą reikia pateikti vaizdžiai, įdomiai, ryškiai, o ne žodžiu) • 4. Sutrikę visi atminties procesai: įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas, atgaminimas (ypatingai sunkiai įsimena abstrakčią sudėtingą medžiagą. Medžiagą reikia pateikti vaizdžiai, įdomiai, ryškiai, o ne žodžiu) • 5. Sensorinių sistemų pažeidimai. Po CNS pažeidimo sensorinių sistemų raidos sutrikimai gali būti vienas pirmųjų proto negalės požymių. Sensorinių sistemų pažeidimai būdingesni vidutinę ir žymią proto negalę turintiems vaikams. • 6. Savitvarkos įgūdžių susidarymo sutrikimai. Šios raidos sferos nepilnavertiškumas būdingesnis vidutinę ir žymią proto negalę turintiems vaikams. 7. Socialinių įgūdžių, ypač, bendravimo, stoka. Šios raidos sferos nepilnavertiškumas būdingas vidutinę ir žymią proto negalę turintiems vaikams. • 7. Socialinių įgūdžių, ypač, bendravimo, stoka. Šios raidos sferos nepilnavertiškumas būdingas vidutinę ir žymią proto negalę turintiems vaikams. • 8. Paties sudėtingiausio – mąstymo – proceso neišsivystymas (ilgą laiką mąstymas išlieka vaizdinis – veiksminis). Analizuodami daiktus pastebi labai mažai daikto savybių ar sudėtinių dalių, lygindami nenustato santykių tarp dviejų objektų, vardina kiekvieno daikto požymius. Negeba apibendrinti. Mąstymui būdingas inertiškumas, lėtumas, siaurumas, paviršutiniškumas, nekritiškumas. Šios savybės išlieka visą gyvenimą. Mąstymas – tai veiksmai vykstantys su vaizdiniais arba sąvokomis. 9. Valios ir emocijų ypatumai (jiems būdingas emocinis nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, nepakankamu diferencijuotumu (arba linksmas, arba liūdnas, arba viskas gerai, arba viskas blogai); kartais neadekvatumu konkrečiai situacijai, staigia nuotaikų kaita, sunkiu ir lėtu aukštųjų dvasinių jausmų formavimusi ir kt). • 9. Valios ir emocijų ypatumai (jiems būdingas emocinis nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, nepakankamu diferencijuotumu (arba linksmas, arba liūdnas, arba viskas gerai, arba viskas blogai); kartais neadekvatumu konkrečiai situacijai, staigia nuotaikų kaita, sunkiu ir lėtu aukštųjų dvasinių jausmų formavimusi ir kt). • 10. Fizinis vystymasis gali atitikti visas normas, bet gali vaikas turėti ryškių fizinio vystymosi sutrikimų. 1.6. Įvairiapusiai raidos sutrikimai (pasireiškia kokybiniais socialinio bendravimo ir komunikacijos sutrikimais bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos pobūdžiu) • 1.vaikystės autizmas • 2.atipiškas (netipiškas) autizmas • 3.Rett’o sindromas • 4.Asperger’io sindromas • 5.kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai • Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo kūdikystės, išimtinais atvejais išryškėja per pirmuosius penkerius metus. II.Mokiniai, turintys specifinių mokymosi sutrikimų • Jiems reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymas ir g.b. skiriamos psichologo, socialinės ir/arba medicininės paslaugos. 2.Mokiniai, turintys mokymosi sutrikimų • 2.1.Bendrieji mokymosi sutrikimai (buvęs ribotas intelektas) • Tai ribinė zona tarp normalių sugebėjimų ir intelekto sutrikimo. Šių asmenų intelekto IQ yra tarp 70-79. Intelekto ribotumas pasireiškia elgesio sunkumais, mokymosi motyvacijos, bendraisiais, specifiniais mokymosi sunkumais (iš dviejų ir daugiau dalykų), savireguliacijos sutrikimais, bendru vaiko raidos sulėtėjimu ar įvairiais šių problemų deriniais. 2.1.2.Specifiniai mokymosi sutrikimai • Mokymosi sutrikimai konstatuojami, kai: • Bendrieji intelektiniai mokinio gebėjimai pakankami, tačiau labai netolygiai susiformavę, pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi pasiekimais; • Būdingi ryškūs specifiniai vieno ar kelių pažinimo procesų ar savireguliacijos sutrikimai, kurie trukdo mokiniui visaverčiai naudotis savo potencinėmis galimybėmis – gerai susiformavusiais intelektiniais gebėjimais; Esant mokymosi sutrikimams • Gali išryškėti gilus akademinis atsilikimas – realūs mokinio mokymosi pasiekimai prastesni, nei būtų galima prognozuoti pagal intelektinių gebėjimų lygį; programinis atsilikimas gali būti vieneri dveji metai, o itin netinkamomis aplinkybėmis ir daugiau; • Jiems būdinga neryški neurologinė simptomatika, kuri ir yra specifinių pažinimo procesų ar savireguliacijos sutrikimų priežastis. • Rašymo sutrikimai (rašymas - sudėtingas kalbinės veiklos procesas, kuriame dalyvauja kalbinė klausa, kalbinė motorika, regėjimas bei smulkioji rankų motorika). • Rašymo sutrikimo priežastis – galvos smegenų žievės kalbinių zonų patologija, tačiau daug rašymo trūkumų atsiranda ir dėl silpno suvokimo klausa bei rega, neišsivysčiusios kalbos. Viena iš disgrafijos priežasčių gali būti ir paveldėjimas. Matematikos mokymosi sutrikimai • Pagrindinių matematinių įgūdžių sunkumai (skaičiavimo, aritmetinių veiksmų žodžiu bei jų užrašymo raštu, daugybos lentelės įsiminimo sunkumai); • Matematinių terminų (sąvokų) pavadinimo ir suvokimo, žodžiu pateiktų užduočių užrašymo skaičiais sunkumai; • Skaitmenų, matematinių ženklų, skaičių, simbolių suvokimo, skaičių užrašymo sunkumai; • Tekstinių uždavinių sprendimo sunkumai ir t.t. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai • Sutrikimo pagrindas – neverbalinės informacijos apdorojimo sunkumai. • Tai sindromas, o ne pavieniai požymiai. • Pagrindiniai trūkumai: prastesni neverbaliniai gebėjimai; sensorinės integracijos sunkumai; sutrikęs regimojo skyrimo ir vizualinių detalių atpažinimo; regimieji erdviniai ryšiai; motorinės koordinacijos trūkumai. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai • Jie ilgai neišmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti ir tuo atrodo panašūs į sutrikusio arba bendrųjų mokymosi sutrikimų turinčius vaikus, nors tokie nėra. Vaikai sunkiai ir netiksliai atpažįsta, skiria, interpretuoja arba įsimena matomus vaizdus, simbolius (pvz., raides, skaičius, formas, schemas, diagramas, žemėlapius ir kt.); • Verbaliniai gebėjimai aukštesni ar aukštesni nei vidutiniai ir verbalinis IQ reikšmingai aukštesnis nei neverbalinis IQ. Kaip pasireiškia neverbaliniai mokymosi sutrikimai? • Skaitymo, rašymo, matematikos ir kt.dalykų mokymosi sunkumai: • Sunkiai įsimena raides, nes “neaiškiai” suvokia jų formą, nepastebi smulkių skirtumų (n-m, l-t, I-J…); • Painioja optiškai panašias, tik skirtingai erdvėje orientuotas raides (p-b-d, n-u); • Sunkiai jungia jas į skiemenis ir skiemenis į žodžius, ne visada pasiekia patenkinamos skaitymo technikos, tačiau perskaityto žodžio prasmę suvokia. • Kartais geriau rašo nei skaito; geriau pažįsta rašytines raides nei spausdintines (rašant prisideda papildomas rankos padėties ir judesių jutimas, kuris pagerina raidės formos suvokimą); • Kopijuoja, perkoduoja taip pat prastai kaip ir rašydami diktuojamą tekstą; Kaip pasireiškia neverbaliniai mokymosi sutrikimai? • Gali daryti veidrodinio apvertimo klaidų, netiksliai rašo pačias raides, nepaiso eilučių, jų rašysena negraži; • Dažnai raides sukeičia vietomis (at-ta, ap-pa); • Nejaučia sakinio, žodžio ribų (nors žodinės kalbos vienetus skiria gerai). • Mokydamiesi matematikos, mokiniai painioja skaitmenis (6-9), ženklus (>,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!