Kaip muzika veikia mūsų smegenis

Istoriškai, muzikos fenomenas glaudžiai siejamas su žmogaus pasaulėžiūra. Muzikinė žmogaus veikla sąlygoją gilus vidinis pasaulio pažinimo poreikis, savęs pažinimas, savo vietos pasaulyje bei siekimas rasti atramos tašką harmonijos pavidalu kuris paaiškina patirtų išorinių ir vidinių būsenų tikslingumą. Įrodymai apie gydymą garsu ir muziką siekia priešistorinė praeitį. Senovės Kinijoje muzikos hieroglifas taip pat reiškė džiaugsmą ir gerovę. Senovės Indijos vedų mokslininkai ir klasikinės Graikijos Pitagoro mokyklos filosofai visas fizines formas vertino kaip muzikos apraiškas. Fiziologiška muzikos poveikį moksliškai pradėjo tirti XIX a. matuodami jos poveiki širdies ritmui, kvėpavimui, arteriniam spaudimui, o XX a. muzikos terapija tapo profesinė specializacija.
Gerai žinoma kad klasikine muzika sulėtiną širdies ritmą ir sumažiną kraujo spaudimą. Naujausi tyrimai rodo kad muzika stiprina antihipertenzinių vaistu poveikį padedant širdžiai išlikti sveikai. Raminamoji muzikos galia ir šių vaistu derinys sukuria sinergija, mažinančią hipertenzija sergančių žmonių širdies ritmą ir kraujospūdį.
Brazilijos mokslininkai ištyrė instrumentinės muzikos poveikį žmonių sergančių hipertenzija širdies ritmui ir kraujospūdžiui. Tyrime dalyvavo 37 pacientai, kurie vartojo antihipertenzinius vaistus nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Po kraujospūdi normalizuojančio vaisto išgėrimo, dalyviai 60 minučių klausėsi muzikos naudodami ausines. Kitą dieną jie vartojo vaistus kaip įprastai, bet tiek pat laiko praleido tyloje. Tarp jų klausytų kurinių buvo Adeles dainų instrumentinės fortepijoninės versijos, „Someone Like You“ ir „Hello“, taip pat instrumentinės Chriso Tomlino dainos „Amazing Grace“ ir airių dainininkės Enya „Watermark“ versijas.
Mokslininkai išmatavo širdies ritmo kintamumą praėjus 20; 40 ir 60 minučių po to, kai dalyviai išgėrė antihipertenzinį vaistą. Dalyvių pulsas klausantis muzikos ženkliai sumažėjo praėjus 60 minučių po vaisto vartojimo, o nesiklausant muzikos pulsas nemažėjo. Antihipertenzinių vaistų poveikis kraujospūdžiui taip pat buvo „intensyvesnis“ klausantis instrumentinės muzikos. Taigi, antihipertenzinių vaistų poveikis širdies ritmui sustiprėjo muzikos dėka. Tokį muzikos efektą galima paaiškinti tuo, kad ji aktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir mažina simpatinės nervu sistemos veiklą. Simpatinė nervų sistema yra atsakinga už širdies ritmo pagreitėjimą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!