Tolerancija kaip bendravimo prielaida, komponentas ir pasekmė

Terminas „tolerancija“ kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio talao arba tlao, reiškiančio: ištveriu, pakeliu, pakenčiu. Lotyniškai tolerans – kantriai pakeliantis, iškenčiantis, tolerantia – kantrybė. Ciceronas kalba apie pakenčiamą nelaisvės sąlygą, kantrų skausmų iškentimą; apie skurdo ir bado iškentimą kalba Plautas; apie skausmų, sielvarto iškentimą, kantrų pakėlimą kalba Kvintilianas ir kiti romėnų autoriai. Tačiau tik Renesanso epochoje terminui „tolerancija“ buvo suteikta filosofinė prasmė. Šia prasme terminas buvo įvestas XVI a. religinių kovų laikotarpiu žymėti religiniam pakantumui, pasisakant prieš protestantų persekiojimą arba ir prieš pačių protestantų nepakantumą.
Istoriškai žvelgiant, tolerancija ankstesnė už civilizaciją. Pirmykštėje bendruomenėje vienu iš besiformuojančios dorovės bruožų tapo abipusiškumas: pirmykščiai žmonės gerai jautė, kad jiems grupėje- giminėje ir gentyje- naudingiau tarpusavio santykius grįsti ne tuo, kuo jie vienas kitam nepatinka, bet tuo, kas visiems bendra ir visus vienija.
Kas gi darosi šiandien? Ar gali pavykti sėkmingas bendravimas, nejaučiant tolerancijos savo bendravimo partneriui? O gi šiuolaikinėje aplinkoje, kurioje priimtina vartoti peilį ir šakutę valgant tam tikrus patiekalus, valgymas kitu būdu iškart būtų atestuojamas kaip blogo išauklėjimo požymis. Besielgiantis kitaip negu visi grupės nariai gali būti diskriminuojamas, net pašalinamas iš grupės. Jei klerkas ateitų į banką apsirengęs baroko laikų rūbais, direktorius tuoj pat išsiųstų jį namo sakydamas: apsirenk kaip dera, nedera elgtis kitaip negu visi. Aplinkoje, kurioje dauguma yra patenkinti esama padėtimi, nepakenčiami nukrypimai nuo normos. Tokia netolerancija gali įžeisti kitą asmenį, bendravimas nepavyks, o žmogus jausis tarsi jam būtų užkertas kelias laisvai skleistis ir augti.
Tolerancija nėra pati sau tikslas, ji yra priemonė kitiems tikslams – tiesai ir gėriui – siekti, ji yra strategija siekiant šių tikslų, nenaudojant tam tikrų priemonių tikslams pasiekti, pripažistant teisę kiekvienam turėti savo pažiūras ir pagal jas gyventi. Skonio ir polinkių srityje siekiama ne tiesos, bet priimtinumo, deramumo. Veiksmų ir jų motyvų srityje tolerancijos tikslas – moralinis ir socialinis teisingumas. Šio tikslo siekiant, atsisakoma moralinės ar valstybinės valdžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!