Žalčių reikšmė lietuvių mitologijoje

Gyvūnų kultas yra vienas iš ankstyviausių pirmykščių žmonių fantastinių vaizdinių, susiformavusių vėlyvojoj paleolito laikais, kai žmonijos žinios apie gamtą ir gyvulių pasaulį buvo labai skurdžios. Žmonės buvo bejėgiai kovoti su gamta. Tai buvo pagrindas atsirasti religiniams vaizdiniams, mitams, kuriuose įvairius gamtos reiškinius pradėta supti fantastiniais vaizdiniais.
Bene anksčiausiai pirmykštis žmogus ėmė fantastiškai vaizduoti roplius, kurie išsiskyrė iš kitų gyvūnų savo ypatinga išvaizda, ugnimi žėrinčiomis akimis bei magnetiniu žvilgsniu, žibėjimu, ilgaamžiškumu, sugebėjimu gyventi vandenyje, po žeme ir ant žemės. Roplių gyvybingumas, jų kasmetinis išsinėrimas iš odos buvo laikomi nuolatiniu atsinaujinimu. Tai darė žmogui roplių amžinumo, nemirtingumo, paslaptingo ryšio su nuolat atsinaujinančia gamta įspūdį. Be to, žmogų stebino driežo, rupūžės, gyvatės ar žalčio protingumas, sugebėjimas keisti spalvą, esant įvairioms aplinkybėms, prisitaikyti prie gamtos. Nepaprastą įspūdį žmogui darė ir gyvačių nuodingumas. Senovės žmogaus akimis, žaltyje ar gyvatėje įsikūnijusi paslaptinga gyvybės jėga ar pati gyvybė. kuri reiškiasi ir kituose gyvuliuose augaluose, žmonėse, taip pat žemėje, vandenyse ir dangaus kūnuose.
Religiniai tikėjimai vystėsi drauge su žmonių visuomene. Žalčių kultas ypač paplito irstant pirmykštei bendruomeninei gimininei santvarkai, tuomet, kai atsirado nagualizmas - asmeninio totemo garbinimas. ,,Žalčio" terminas taip pat labai senas. ,,Žaltys". latvių zalktis, būdingas tik lietuvių ir latvių kalboms. Jo pavadinimas gana neaiškios kilmės. Jį mėginama sieti su lietuvių kalbos žodžiu ,,žalias:, latvių - ,,zals". Žmonės gyvatę dar vadina kirmėle, kirminu, piktąja, ilgąja, šnibžde. šnyptele, žibančiąja, ledokoja, ledodėle, žilvitine, šaltinine, krūmeline, gyvatine, paukštele, palažine, šaltuodege, žemine, ilgauodege, arkline, puntine, geležine, purvinine, pušine, kanapine, pakalnine. Žodis ,,gyvatė" lietuvių ir slavų kalbose turi senovinę simbolinę prasmę.
Atsiradus roplių kultui, juos pradėta ir vaizduoti. Gyvates, kaip ir kitus gyvūnus, realistiški pradėta vaizduoti vėlyvajame paleolite. Atsiradę tikėjimai, apeigos, mitai negalėjo aprėpti viso problemos sudėtingumo. Pirmykštis menas buvo siejamas ir su dabartine žmogaus veikla bei kūrybiniu realios tikrovės vaizdavimu. Medžiotojų mene gyvūnas būdavo ne tik piešiamas ant žemės, daikto ar uolos, bet ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!