XX a. katastrofų laikotarpio rašytojų kūryba

XX a. visuomenę palietė du pasauliniai karai, priverstinės arba savanoriškos emigracijos, lagerių kūrimasis, partizaninės kovos. Atramą praranda ne tik humanizmo vertybės, bet ir paprasčiausia elgesio logika. Stichiškos, beprotiškos jėgos griauna visą Europos pasaulį tartum kortų namelį, o žmogus be jokių priedangų turi mokytis išlikti jų akivaizdoje. Kaip ir žmonės, literatūra atsidūria tarp kraštutinių priešpriešų, tragiškų patirčių ir ateities nežinomybės. Atėjo toks laikas, kai poezijos, teatro ar muzikos daug kam prireikė kaip duonos, kad atsvertų sunkiai pakeliamą tikrovę. Šių įvykių našta paveikė daugybę žmonių, sugriovė jų tikėjimą ir vidinį pasaulį, o ši skaudi XX a. patirtis yra atskleidžiama katastrofų laikotarpio lietuvių rašytojų Salomėjos Nėries, Broniaus Krivicko ir Balio Sruogos kūryboje.
Vienas iš žiauriausių katastrofų laikotarpio ženklų – koncentracijos stovykla, kurioje žinomas poetas, dramaturgas Balys Sruoga patirtus žiaurumus aprašė dokumentinėje knygoje „Dievų miškas“. Balys Sruoga kartu su keliasdešimčia lietuvių buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Areštai buvo nacių valdžios kerštas už sužlugusią mobilizaciją į SS dalinius. Romanas originalus tuo, kad rašytojo patirtis konclageryje perteikiama juoko formomis: humoru (tik atvykus į stovyklą kalinius esesininkai „pasveikina“ lazdomis, o pasakotojas šį veiksmą palydi tokiomis mintimis: „Vis dėl to keistoki šitos šalies papročiai! Man jau geriau patiktų senasai Azijos gyventojų pasveikinimo būdai, kai susitikę vyrai nosimis pasitrina.“), ironija (pavadinimo ironija, nes ten, kur kadaise gyveno pagonių dievai, dabar įsikūrė nacių budeliai), sarkazmu (esesininkai vadinami „narsuoliais“, „karžygiais“) ir grotesku (lavonų gabenimas: „Smilksta, rūksta lavonėliai, visą lagerį spirginamos gumos garais užliedami.“). Poeto tikslas buvo sukurti įsivaizduojamą nuotolį tarp praeities ir dabarties įvykių ir sumažinti įtampa tarp dramatiškų lagerio baisumų ir pasakotojo patirties. Taip pat memuarinėje knygoje atskleidžiama nužmoginta totalitarizmo sistema. Hitlerinė mirties stovykla Štuthofe Sruogai atvėrė visos fašizmo sistemos ir fašistinės ideologijos nežmoniškumą, priešingumą visuomenei priimtoms moralės normoms. Rašytojas tik patekęs į lagerį, laukė svetingo priėmimo, tačiau pamatė, kad esesininkai net nepasiruošę jų atvažiavimui, o gražūs sveikinimai atvykusiems yra lazda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!