XX a. vidurio katastrofų literatūra

Salomėja Nėris.
Balys Sruoga.
,,Dievų miškas“
Antanas Škėma.
Romanas
,,Balta drobulė“
Alberas Kamiu.
Romanas
,,Svetimas“
Vytautas Mačernis.
Sonetų ciklas ,,Metai“
(pasirinkti sonetai)
Bronius Krivickas.
Pasirinkti eilėraščiai
XX a. vidurio katastrofų
literatūra
Žmogaus pozicija
totalitarizmo akivaizdoje:
pasipriešinimas,
prisitaikymas, išdavystė,
rezignacija
Literatūra - tragiškos
patirties liudijimas
Egzistencializmas
XX a. vidurio Europos kultūrinį gyvenimą nulėmė sudėtingos istorinės aplinkybės: fašizmas ir
stalinizmas dalijosi Europą; Antrojo pasaulinio karo metais fronte, koncentracijos stovyklose, getuose,
Sibiro lageriuose žuvo milijonai žmonių; daugybė žmonių prarado savo tėvynę, namus; iš pasaulio
žemėlapio dingo Lietuva, Latvija, Estija.
Svarbiausi mūsų šalies įvykiai buvo nepriklausomybės praradimas, lietuvių emigracija į
Vakarus, Lietuvoje ilgai trukęs pasipriešinimas sovietinei santvarkai.
Tragiški, dramatiški karo ir pokario įvykiai epochos kultūrą paženklino katastrofinės jausenos
žymėmis.
Katastrofų literatūrai būdinga apmąstyti būties pamatų praradimą, ieškoti naujų atramų. Kūrėjai
kiekvienas savaip kalba apie žmogaus dvasios stiprybę, didumą ir menkystę. Jiems rūpi papasakoti apie
tragišką patirtį, išreikšti tai, kuo žmogus stiprus, kokias vertybes saugo.
Šiuo laikotarpiu kuriama dokumentinė, fakto literatūra, užfiksuojanti epochos įvykius ir
tiesioginius jų vertinimus.
Totalitarinių ideologijų akivaizdoje iškyla žmogaus gyvenimo prasmės klausimas. Tiesa, ši tema
domino visų laikų menininkus, filosofus, bet katastrofiškų istorinių aplinkybių metu šis klausimas ypač
aktualus (Ko vertas pasaulis, jei nevertinamas žmogaus gyvenimas?). Taip XX a. pradžioje plačiai
pasireiškia egzistencializmas - žmogaus gyvenimą apmąstanti filosofijos kryptis.
Lietuvių literatūra stiprų egzistencializmo poveikį patyrė XX a. viduryje ir išeivijoje (Antanas
Škėma, Marius Katiliškis ir kt.), ir Lietuvoje (Juozas Aputis ir kt.). Aiškindamiesi žmogaus būties, jo
vietos pasaulyje klausimą Lietuvos kūrėjai rėmėsi ne tik skaudžia Antrojo pasaulinio karo patirtimi, bet ir
partizaninio pasipriešinimo, tremčių skauduliais. Literatūra, atskleisdama būties dramą išgyvenusiųjų
jauseną, rodo, kur buvo ieškoma moralinės atspirties - iš naujo atrandama gimtoji žemė, prisimenami
namai ir artimieji, žvelgiama, dažnai iš tolių, į tėvynės peizažą.
XX a. viduryje Lietuva tarsi išsivaikščiojo (neteko kas ketvirto žmogaus) - vieni emigravo į
Vakarus, kiti buvo ištremti į Sibirą, treti pasitraukė į mišką. Taip nutrūko ir lietuvių literatūros raida,
atsirado keturios naujos kryptys:
1. Rašytojams, poetams, likusiems nelaisvoje Lietuvoje, sąlygos kurti buvo itin sunkios - jie
privalėjo prisitaikyti prie sovietinės kultūros, antraip grėsė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!