Alberas Kamiu (Katastrofų laikotarpis, XX a. vid.)

AlberasKamiu (Katastrofų laikotarpis, XX a. vid.) – rašytojas, filosofas... Kūrybos temos  Gyvenimas tarp žmonių  Būties prasmė  Žmogaus galimybės  Meilė, aistra  Egzistencializmas  Žmogaus vieta ir esmė pasaulyje  Žmonių solidarumas  Maištas  Pasiaukojimas  Teisybė, teisingumas  Absurdas  Istorija  Nesupratimas ir mirtis  Laisvė  Atsakomybė Absurdo bei maišto temos A. Kamiu kūryboje AlberasKamiu – XX amžiaus vidurio, katastrofų laikotarpio egzistencialistas,Nobelio premijos laureatas, viena ryškiausių to meto asmenybių Europoje. Jis jungė filosofiją ir literatūrą, abi jas laikė žmogaus pasaulio pažinimo būdais. Šiuo požiūriu A. Kamiu tęsė tradiciją, pradėtą vokiečių mąstytojo Nyčės, kuris savo filosofijai taip pat rinkosi literatūrą. A. Kamiu visapusiškas autorius, filosofavęs ir kūręs daugeliu temų, tačiau garsiausi ir geriausiai vertinami kūriniai: „Sizifo mitas“, „Svetimas“ ir daugelis kitų yra parašyti maišto bei absurdo temomis. Romane „Svetimas“ autorius rašo apie jaunuolio Merso gyvenimo tarpsnį, apimantį laikotarpį nuo jo mamos mirties iki jo paties absurdiškos, nenatūralios gyvenimo pabaigos. Merso savo mąstymu, veiksmais ir jausmais buvo kitoks nei didžioji dauguma. Jis nesigilina į savo gyvenimą. Jis tiesiog rūko, geidžia, valgo, eina į darbą, daro tai, kas jam malonu, arba tai, kas yra būtina jo išgyvenimui, bet nei vienam iš savo veiksmų nesuteikia daug prasmės. Pavyzdžiui, kuomet Mari, moteris, kuri yra pasiryžusi praleisti su juo savo gyvenimą, paklausė ar jis ją norėtų vesti ją, Merso tik išrėžė ,,man vis tiek <...> tai neturi reikšmės‘‘. Tačiau visą savo gyvenimą beprasmiškai praleidęs Merso, teismo salėje susidūręs su absurdu, nukreiptu prieš save, galima sakyti, trumpam praregėjo. Vaikinas buvo kaltinamas žmogžudyste, tačiau teismo salėje nei karto nebuvo paminėtas nei žmogžudystės motyvas, nei priežastys. Anot prokuroro Merso buvo nusikaltėlis, nes neverkė per mamos laidotuves, nes jau kita diena po mamos mirties linksmai leido laiką su mergina Mari ir, nes bendravo su žmogumi, kuris nepagrįstai buvo laikomas suteneriu. Visa tai siutino Merso ir jis pirma kartą pratrūko, negalėjo susitaikyti su tokiu absurdišku elgesiu, tačiau buvo jau per vėlu... Absurdiškų veiksmų, atsitiktinių ir nereikšmingų įvykių vedamas vaikinas nesistengė priešintis, bet plaukė pasroviui ir baigė gyvenimą tragiškai, tačiau kitame savo kūrinyje, filosofinėje esė „Sizifo mitas“ AlberasKamiu aprašo paprasto mirtingojo Sizifo pasipriešinimą – maištą prieš bausmę už dievų išdavystę. Sizifas buvo nubaustas visą likusį gyvenimą atlikti beprasmišką darbą – ridenti akmenį į kalna, nuo kurio jis vis tiek nurieda: „ Jie ne be pagrindo manė, jog nesama baisesnės bausmės už bergždžią ir beviltišką darbą.“ Tačiau Sizifas nepasidavė dievų bandymui jį sužlugdyti ir vykdė bausmę diena iš dienos, nesustodamas, tačiau suprasdamas savo darbo absurdiškumą ir taip nugalėdamas savo bausme jis tapo laisvu – aukštesniu už savo likimą. Taigi AlberoKamiu filosofinėje kūryboje yra plėtojamos maišto ir absurdo temos, tačiau kūrėjas jas pateikia kaip priešpriešas: „Beviltiškumui ir absurdui galima pasipriešinti tik maištaujant." Kontekstai  Istorinis kontekstas – Pirmas ir Antras pasauliniai karai buvo absurdiškų įvykių šaltinis Kamiu kūrybai. A. Kamiu išgyveno du Pasaulinius karus, atominių bombų mėginimus, Holokaustą.  Biografinis kontekstas – dažnai minimas Alžyras, Prancūzija, Viduržemio jūra ir kitos gimtojo krašto vietos.  Antikos motyvai kūrinyje – „Sizifo mitas“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!