X universiteto protinės atminties gerinimas

Įvadas Socialinės tolerancijos šiandieninėje visuomenėje stoka ir šeimų skirtybės, jų teikiama nauda ir galimi pavojai yra vieni iš labiausiai mūsų organizacijoje analizuojamų klausimų, tad tikimės vykdyti ir daugiau projektų, kuriais siekiama tėvus labiau įtraukti į vaikų popamokinę veiklą skatinti geresnį tarpusavio supratimą. Pavykus socialinės tolerancijos ir šeimų glaudumo projektui, esama idėjų vykdyti religinės, rasinės, tautinės tolerancijos projektus. Manome, kad šias problemas galima spręsti organizuojant renginius, skirtus: a) tėvams šviesti apie pozityvią tėvystę, vaikų psichologiją, Lietuvos skautijos veiklą ir ugdomuosius metodus; b) tėvams ir vadovams susipažinti ir apsikeisti patirtimis; c) tėvams ir vaikams geriau pažinti vieniems kitus už įprastinės aplinkos ribų, pasitelkiant meninius ir komandos formavimo metodus; d) vaikams ir jaunimui - jų tolerancijai ir pilietiniam sąmoningumui, bendruomeniškumui, komandinei dvasiai, bendravimo įgūdžiams ugdyti. Ugdyti savitarpio supratimu ir pagarba sau bei kitiems grįstą šeimos kultūrą, šviesti tėvus, kaip ugdyti pilietišką ir bendruomenišką jauną žmogų, paskatinti telktis ir dalintis gerąją patirtimi skirtingas šeimas, kurti glaudesnius santykius tarp tėvų/globėjų ir neformaliųjų jų vaikų ugdytojų. Projekto pagrindimas ir projekto tikslas Vykdant neformalųjį vaikų ugdymą Lietuvos skautijoje buvo pastebėta, kad trūksta tėvų ir vaikų bendros veiklos, tarpusavio supratimo. Vaikai neretai siekia atsiriboti nuo tėvų, todėl tėvai dažnai nežino, ką po pamokų veikia jų vaikai, kokie yra jų interesai. Tėvai nesupranta savo vaikų, o vaikai nepageidauja tėvų dalyvavimo kartu jų popamokinėje veikloje. Tai lemia tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo mažėjimą, pasitaiko informacijos stokos lemtų nepasitikėjimo vadovais atvejų. Organizacijoje neretai susiduria vaikai iš skirtingų socialinių sluoksnių ir aplinkų, todėl yra ne kartą pastebėta vaikų tolerancijos stoka ir socialinių įgūdžių trūkumas bendraujant su asmenimis iš įvairių socialinių kontekstų. Pasigendame tėvų ir vadovų bendradarbiavimo tikslingesnio ir vieningesnio vaikų ugdymo labui. Manome, kad šias problemas galima spręsti organizuojant renginius, skirtus: a) tėvams šviesti apie pozityvią tėvystę, vaikų psichologiją, Lietuvos skautijos veiklą ir ugdomuosius metodus; b) tėvams ir vadovams susipažinti ir apsikeisti patirtimis; c) tėvams ir vaikams geriau pažinti vieniems kitus už įprastinės aplinkos ribų, pasitelkiant meninius ir komandos formavimo metodus; d) vaikams ir jaunimui - jų tolerancijai ir pilietiniam sąmoningumui, bendruomeniškumui, komandinei dvasiai, bendravimo įgūdžiams ugdyti. Projekto tikslas Ugdyti savitarpio supratimu ir pagarba sau bei kitiems grįstą šeimos kultūrą, šviesti tėvus, kaip ugdyti pilietišką ir bendruomenišką jauną žmogų, paskatinti telktis ir dalintis gerąją patirtimi skirtingas šeimas, kurti glaudesnius santykius tarp tėvų/globėjų ir neformaliųjų jų vaikų ugdytojų. Projekto uždaviniai Projekto metu žadama suorganizuoti: a) dvi savaitgalines (110 ir 70 dalyvių) ir vieną savaitinę stovyklą (70 dal.) vaikams, su kuriais jau dirbama, kviečiant į dalį programos įsitraukti ir jų tėvus; b) savaitgalinį žygį tėvams ir vadovams geriau pažinti vieniems kitus, pasidalinti vaikų ugdyme kylančiomis problemomis ir galimais jų sprendimais (30 dal.); c) dvi savaitines vasaros stovyklas naujiems organizacijos nariams pritraukti ir tėvams su organizacijos veikla supažindinti (300 dal.). Tikslinė grupė Šeimos iš įvairių socialinių sluoksnių. Trumpas projekto aprašymas Savaitgalinė stovykla (110 dalyvių 6-25 m.). Pagrindinė stovyklos tema - internetiniai socialiniai tinklai: asmeninės informacijos saugumas, bendravimo normos ir kultūra, diskriminacijos apraiškos ir jų plitimas. Socialinių tinklų grėsmė jauniems žmonėms, tėvų vaidmuo apsaugant savo vaikus. Tėvų ir vadovų žygis (30 dalyvių nuo 18 m.). Žygis tėvams ir vadovams susipažinti, aptarti problemas, kylančiomis ugdant vaikus namuose ir neformaliojo ugdymo aplinkoje, ieškoti bendrų sprendimų kaip dirbti su vaikais namuose ir organizacijoje. Savaitinė stovykla (2 stovyklos po 150 dalyvių 7-15 m.). Stovyklų dalyviai – organizacijai nepriklausantys vaikai. Stovyklomis siekiama per patirtį supažindinti vaikus ir jų tėvus su skautų judėjimu, veikla ir vertybėmis, pritraukti į organizaciją naujų narių, stiprėti ir plačiau skleisti savo idėjas. Savaitinė stovykla (70 dalyvių 6-25 m.). Pagrindinės gvildenamos temos: taikos kūrimas pasaulyje, pradedant nuo savo artimiausios aplinkos, pagarba artimui. Siekiama vaikus ir jaunimą mokyti atsakomybės, komandinio darbo, bendruomeniškumo. Stovykloje skiriama daug dėmesio komandos formavimo metodams, programa vykdoma pagal amžiaus grupes/lytį arba mišriai, atsižvelgiant į kiekvienai grupei aktualiausią problematiką. Stovyklos pabaigoje prie vaikų bendroje programoje kviečiami prisijungti tėvai. Savaitgalinė stovykla (70 dalyvių 6-25 m.). Stovyklos tema: mes skirtingi ir tokie panašūs. Sueigos vaikams ir jaunimui (24 vai., 70 dalyvių nuo 6 m.). Sueigos vaikams ir jaunimui pagal lytį ir amžiaus grupes vyks visus metus. Numatomos temos: „Ką man duoda šeima", „Bendravimas ir bendradarbiavimas", „Aš ir kiti", „Aš ir tu - mes vieno kraujo" ir kt. Susitikimai ir vakarai šeimoms/tėvams (12 vai., 30 dalyvių nuo 25 m.). Projekto metu ketinama suorganizuoti 4 susitikimus po 3 vai. su tėvais temomis: vaikų raidos psichologija, pozityvi tėvystė, konfliktų sprendimas, organizacijos ir neformaliojo ugdymo metodikos pristatymas. Viso projekto metu bus organizuojami susitikimai su tėvais įvairiomis temomis: vaikų psichologijos, neformaliojo ugdymo ir metodikos, tolerancijos ir kt. Taip pat vyks vaikų sueigos, kurių tikslas yra padėti susibendrauti skirtingame socialiniame fone augantiems vaikams, ugdyti jų gebėjimą vertinti šeimos teikiamą saugumą, ugdyti jų pagarbą kitiems šeimos ir visuomenės nariams. Laukiamų pokyčių matricos Kiekviename matricos ketvirtyje reikia išdėstyti svarbiausius pasirinktos situacijos aspektus. Tai turėtų/galėtų būti produktai, procesai, žmonės ar kapitalas/ištekliai. ŽVAIGŽDĖ Labai sėkminga KATĖ Turi galimybę pasiekti sėkmę, tačiau kol kas to nepadarė MELŽIAMA KARVĖ Patikima ŠUO Didelė problema Žvaigždė yra labai sėkmingas, išskirtinis elementas. Katė (kartais vadinama sunkiu vaiku) yra toks aspektas, kuris turi galimybę pasiekti sėkmę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, ji vis dar nėra pasiekta. Melžiama karvė yra patikimas situacijos aspektas. Ji yra svarbi, nes nebereikalauja daug išteklių, yra stabili. Šuo – nesėkmingas, nepopuliarus aspektas, nurodo silpnąsias puses. 1 užduotis. Išanalizuokite situaciją STUDIJOS (gali būti, pvz. MRU arba konkrečioje studijų programoje arba plačiąją prasme – studijos Lietuvoje) pagal BKG matricą, kiekviename metvirtyje įrašykite ne mažiau kaip dešimt teiginių. ŽVAIGŽDĖ 1. Studijos Lietuvoje yra populiarios tarp stojančiųjų; 2. sparčiai studijų kokybė; 3. studijų programos orientuotos į perspektyvius, rentabilius ūkio sektorius; 4. ypač didelis dėmesys skiriamas studijų kokybei naujiems studijų būdams, formoms ir metodams, 5. aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai. 6. pagal valstybės poreikius rengiami naujos kartos specialistai; 7. Atsižvelgiant į paslaugų srities perspektyvumą, popu­liariausios Universitete tapo teisės ir valdymo, viešojo administravimo, teisės, finansų, ekonomikos studijų programos; 8. Studijų programų plėtra nacionalinėse kompleksi­nėse programose; 9. Remiamasi Europos vidinio studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gai­rėmis, pasaulio universitetų gerąja patirtimi; 10. sukurta Studijų kokybės vertinimo ir užtikrinimo metodika. KATĖ 1.gerinamas tobulinant studijų turinys ir metodai; 2. siekiama įdiegti inovatyvius mokymo metodus; 3. studijų kokybė tobulinama; 4.prieinamumas didinamas pasitelkus šiuolaikines informacines komunikacines technologijas; 4. nuotolinėms studijoms pritaikomi įprastines programas, mokamąją medžiagą skelbiant „Moodle“ aplinkoje; 5. bandoma pritaikyti mokomąją medžiagą; 6. Medžiaga dalijama ir galimai prieinama ne tik nuotolinių studijų klausytojams, bet ir tradicinėmis formomis studijuojantiems studentams. 5. vykdo aktyvią absolventų integracijos į darbo rinką ir karjeros stebė­seną; 6. palaiko glaudžius ryšius su savo absolventais; 7. rengia apklausas, domisi darbo paieškos patirtimi, profesine karjera, 8. bendradarbiauja su Lietuvos darbo birža studentų bedarbių palaikymui; 6. siekdami ateityje užsitikrinti aukštus savo absolventų įsidarbinimo ir integra­cijos darbo rinkoje rezultatai; 7. siekia tapti tarptautiškai orientuotu moks­lo universitetu, patikimai įsitvirtinusiu tarptautinėje akademinėje erdvėje; 8. bendradarbiaudamas su užsienio partneriais, nuolat plėtoja dvišalio mokslinio vadovavimo (konsultavimo) galimybės; 9. suburtas kvalifikuotas akademinio personalo kolektyvas, kuriam sudaromos sąlygos nuolat tobulintis. 10. siekiama sukurti tarptautine partneryste pagristą studentų tarptautinės praktikos ir dėstytojų stažuočių organizavimo sistemą. MELŽIAMA KARVĖ 1. studijų programose numatytos pajamos siejamos su studentų gebėjimų ugdymu ir mokymosi pasiekimų vertinimu; 1. studijų programų ir suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimas, stebėsena bei peri­odinis vertinimas; 2. studentų rezultatų vertinimas paremtas metodikomis; 3. dėstytojų kompetencijos kokybės užtikrinimas; 4. studijų ištekliai ir parama studentams; 5. informacinės sistemos; 6. viešasis informavimas; 7. nuolatinis pajamų srautas už studijas. 8. sukurtos kokybiškai naujos techninės ir metodinės galimybės vystant elektroninį moky­mąsi; 9. plėtoti mokymosi visą gy­venimą sąlygas, atitinkančias Europos ir pasaulio tendencijas; 10. išlieka jauna aukštąja mokykla, nes vidutinis dėstytojo amžius yra 41 m. ir per pastaruosius metus beveik nepasikeitė. ŠUO 1. specialistai gebantys dirbti tik teisėsaugos struktūrose, viešojo administravimo sis­temoje; 2. Remiamasi kokybės užti­krinimo gairėmis; 3. Periodiškai vertinti studijų programų kokybę ir jų tinkamumą. 2.Nuolat apklausti studentus apie kiekvieno dalyko programos, dėstymo ir studi­jų organizavimo kokybę. 3.Reguliariai apklausiami absolventai, stebėti jų karjeros dinamiką ir profesinę vei­klą. 4.Skelbiami apklausų ir kitų tyrimų rezultatus. 5. bandomas užtikrinti teisingumas, saugumas ir žmogaus teisės. 6.Informacinės ir komunikacinės technologijos socialinėms transformacijoms siektinos. 7.ateityje galima tvari socialinė ekonominė plėtra globalizacijos sąlygomis. 7. Siekiamas užimtumo galimybių didinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. 8.Vertybių tęstinumas ir kaita globalioje visuomenėje. 9.orientojamasis ne į savarankiškų bet jungtinių mokslų projektų kūrimą, kultū­rinius renginius. 10. intelektinio potencialo didinimo galimybės ribotos migracijos srautais ir gimstamumo mažėjimu. Sveikatos ugdymo teorijos, metodai ir priemonės, numatomos taikyti projekte Projektui pasibaigus, jame dalyvavę tėvai (30 žmonių) bus įgiję teorinių žinių apie neformalųjį ugdymą, vaikų psichologiją, pasisėmę neformaliojo ugdymo metodų, idėjų tolerancijai ir bendruomeniškumui vaikuose ugdyti; bus užmegzti glaudesni santykiai tarp tėvų ir vadovų, vadovų veikla taps tikslingesnė, papildyta tėvų įžvalgomis ir patirtimi; vaikams bus atskleista netolerancijos visuomenėje problema, tobulės jų bendravimo šeimoje ir visuomenėje įgūdžiai; šeimos įgis naujų bendravimo kompetencijų, kaip komanda praplės savo socialinį ir emocinį akiratį. Tikimasi, kad per projektą prie organizacijos prisijungs 40 naujų narių. Taip pat tikimasi išaugusio tėvų pasitikėjimo organizacija, jos tikslais ir vadovų darbo metodais, tėvų palaikymo ugdomojoje veikloje ir įsitraukimo į ją. Socialinės tolerancijos šiandieninėje visuomenėje stoka ir šeimų skirtybės, jų teikiama nauda ir galimi pavojai yra vieni iš labiausiai mūsų organizacijoje analizuojamų klausimų, tad tikimės vykdyti ir daugiau projektų, kuriais siekiama tėvus labiau įtraukti į vaikų popamokinę veiklą skatinti geresnį tarpusavio supratimą. Pavykus socialinės tolerancijos ir šeimų glaudumo projektui, esama idėjų vykdyti religinės, rasinės, tautinės tolerancijos projektus. Programos apimtis ir konkrečių veiklų turinys Šiuo metu X seniūnijoje socialinės rizikos šeimoms yra priskirta 36 šeimos, kuriose auga 65 vaikai iki 18 metų. Šios šeimos be pagalbos iš šalies, nesugeba išspręsti susidariusių problemų. Didelį susirūpinimą kelia jaunos šeimos, kurias sukuria jaunuoliai iš socialinės rizikos šeimų. Patys nematę teigiamo pavyzdžio, neturintys socialinių įgūdžių, jie nemoka tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Dauguma šių šeimų neturi tinkamų vaikų auginimo, priežiūros įgūdžių, nesugeba racionaliai naudoti gaunamu lėšų, yra labai emociškai pažeisti. Pastebimas žinių apie vaiko psichinį ir fizinį vystymąsi, jo poreikius trūkumas, nesugebėjimas jaukiai susitvarkyti savo namų. Iškreiptas šiose šeimose supratimas apie bendravimą, laisvalaikio praleidimą. Gyvenant užkampyje, jiems labai trūksta galimybės kur nors išeiti, dalyvauti kokioje nors veikloje. Dažniausiai laisvalaikis praleidžiamas prie alkoholinių gėrimų butelio. 25 socialinės rizikos šeimose auga 50 vaikai nuo 1 iki 14 metų. Šiuo metu X vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre veikia dienos grupė. Vaikai čia pavalgo, ruošia pamokas, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Vaikų šeimose lankosi socialiniai darbuotojai, tėvai kviečiami į susitikimus, organizuojamus renginius. Jiems teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos. Dienos centrų projektui įgyvendinti gavome finansavimą dėl to ženkliai pagerėjo darbas su dienos grupės vaikais ir jų šeimomis. Galima buvo pasikviesti savo sričių specialistų, organizuoti daugiau ir įvairesnių švenčių, kelionių, ko pasėkoje, pagerėjo vaikų ir mamų tarpusavio santykiai. Bendra veikla labiau suartino šeimų narius, sukėlė daug, ypač vaikams, teigiamų emocijų. Mamos, auginančios mažamečius vaikus, galėjo ne tik pasidalinti džiaugsmais, rūpesčiais, bet sužinoti apie vaikų vystymosi ypatumus, sveikatą kulinarijos, namų tvarkymo gudrybes. Manome, kad ši veikla buvo kokybiška, ji turėtų būti tęsiama ir toliau. Projekto tikslas Teikti kompleksinę pagalbą socialinės rizikos šeimų nariams, suteikiant jiems žinių, ugdant socialinius įgūdžius, kurie grąžintų gebėjimą rūpintis savo šeima. Uždaviniai 1. Organizuoti vaikų užimtumą, maitinimą, pamokų ruošą. 2. Teikti tėvams konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo paslaugas. Tikslinė grupė 1. X gyvenantys ir mokyklą lankantys vaikai ir paaugliai nuo 7 iki 14 metų, kurie lankys X vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro dienos grupę. 2. Dienos grupę lankančių vaikų šeimos ir kitos X seniūnijos socialinės rizikos šeimos, auginančioms vaikus iki 14 metų. Trumpas projekto aprašymas Projekto veikla skirta rizikos grupės šeimų vaikams ir jų tėvams ir remiasi šiais principais: sisteminga veikla ir nuolatiniais kontaktais (su vaikais- kasdien, su suaugusiais- vieną kartą per savaitę); užimtumo organizavimu; reikalingos pagalbos teikimu; bendradarbiavimu su kitomis institucijomis. Vaikai kasdien po pamokų ir poilsio dienomis bei atostogų metu lankytų dienos grupę, kur galėtų pavalgyti, paruošti pamokas, užsiimti mėgstama veikla. Ypatingas dėmesys skiriamas mokymosi motyvacijos, atsakomybės už savo elgesį priėmimo skatinimu, konfliktų įveikimo ir bendravimo įgūdžių ugdymui, įvairių problemų sprendimui ir reikiamos pagalbos suteikimui. Visa veikla siekiama išryškinti vaiko geruosius bruožus, padėti jiems atsiskleisti, įgyti pasitikėjimo. Tėvai vieną kartą per savaitę susirinktų Centre. Čia jie galėtų ateiti su mažais vaikais, pabendrauti prie arbatos puodelio, pasidalinti problemomis, išsakyti savo rūpesčius, ieškoti problemų sprendimo būdų. Jiems būtų organizuojami užsiėmimai, kuriuos vestų Centro darbuotojai bei savo sričių specialistai: - vaikų priežiūros bei disciplinavimo žinios ir įgūdžiai (10 vai.); - vaiką žalojantis elgesys ir jo pasekmės (10 vai.); - socialinių įgūdžių ugdymas (10 vai.); - bendravimas ir laisvalaikis šeimoje (5 vai.); - šeimos biudžetas ir jaukūs namai ( 5 vai). Kadangi Centre tinkamos sąlygos (patalpos, indai, įranga ir kt.) vaikams ir tėvams kartu su Centro darbuotojais ruoštis šventėms,, tai sudaro puikias galimybes: -pasidalinti patirtimi, kaip, turint mažas pajamas, sukurti jaukią aplinką paruošti vaišes, padengti stalą; - praktikoje pritaikyti įgytas žinias; - susipažinti su tradicijomis; - patirti bendravimo ir bendradarbiavimo džiaugsmą. Veiksmų sąrašas (planuojami atlikti darbai): užsiėmimai dienos grupės vaikams, užsiėmimai tėvams. Bendri renginiai: Užgavėnės, Velykos, išvyka į teatrą, Motinos diena, Vaikų gynimo diena, žygis, sporto varžybos, rugsėjo 1-osios šventė, rudenėlio šventė, šventė, skirta vaiko teisių apsaugos savaitei, išvyka į Anykščius lapkritis, Kalėdos- namų šventė. Siekiami rezultatai Teikiamos paslaugos: vaikų užimtumo organizavimas, maitinimas, pamokų ruoša. Tėvams teikiamos konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo paslaugos. Projekto tęstinumas Projektas būtų tęsiamas, kadangi savivaldybė finansuoja pagrindines veiklas, o papildomų lėšų gauname per projektus. Projektas padės daugiau bendrauti šeimų nariams, įgytas žinias ir įgūdžius panaudoti gyvenime, suprasti, kad jie patys atsakingi už savo gyvenimus. Projekto poveikį geriausiai atspindės vaikų bei jų tėvų pozityvūs elgesio ir būsenų pasikeitimai. Programos veiksmingumo vertinimo kintamieji I. Projekto įvertinimas pagal šiuos aspektus: Vertinimo aspektas Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus skalė balais Projekto įvertinimas balais Įvertinimo paaiškinimas (privalomas) 1. Projekto pagrindimas Projekto problemos apibrėžimas 1–5 4 Projekto api­brėžtis nurodo projekto problema. Norint nustatyti laiko ir išteklių ribas gali būti aktualu daug rizikų tokiu kaip tėvų įsitraukimas, ta­čiau ne visos jos būtinai turi atsirasti, o jei atsi­rado, nebūtinai turi daryti įtaką projektui. Problemos apimtys (dydis/paplitimas/tankumas) 0-1 1 Tėvai, augindami vaiką visada mėgina laikytis bendrų taisyklių, neatsižvelgdami į konkretaus vaiko poreikius. Pvz. ,bijant vaiką išlepinti stengiamasi nekreipti į jį dėmesio ir kt. Kai kurie tėvai neįvertina vaiko galimybių: kai kurios motinos mažai kalba su savo vaikais netiki, jog vaikas gali klausytis ar bendrauti. Todėl problema yra paplitusi tiek dėl bendravimo stereotipų tiek dėl auklėjimo klaidų. Projekto tikslinės populiacijos įvardinimas (pagal keturias taisykles + susietumas su problema ir tikslu) 1–5 3 1. Vaikai, kurių tėvai pripažįsta sudėtingą vaiko elgesį; 2. Tėvai bijo pasitikėti vaikais, manydami, jog jie dar nepakankamai suaugę ir patyrę. 3. Paaugliai pradeda maištauti, nori tapti savarankiški ir ima pasikliauti tik savimi. 4.Tėvams, kuriems būtina išmokti analizuoti problemines situacijas, padėti vaikams priimti sprendimus ir numatyti jų pasekmes bei, žinoma, supažindinti su realiu gyvenimu. Tikslinės populiacijos poreikių įvardinimas 0-2 1 Tėvai neišgirsta, ką jiems nori pasakyti vaikai. Dažnai kalba, kai patys to nori, o ne kai reikia vaikui. Skirtingai, skirtingose aplinkose, reaguojame į tą patį vaiko elgesį. Nenustatome ribų, taisyklių, arba jų pristatome tiek, kad vaikas negali pajudėti. Dažnai norime už vaiką, žinome, kas jam geriausia. Per daug globojame, arba priešingai apleidžiame. Pamirštame atspindėti tai, kas su vaiku vyksta. Pateikiamų kiekybinių ir kokybinių duomenų pagrįstumas 0–2 1 kiekybinių ir kokybinių duomenų pagrįstumas nepateikiamas Tėvai dar mokomi įvairių konstruktyvių elgesio taisymo metodų. Paprastai vaikai, turintys elgesio sutrikimų, pasižymi prastais tarpasmeninių santykių problemų sprendimo įgūdžiais, todėl keičiant jų elgesį jie mokomi išspręsti kylančias santykių problemas, numatyti galimas savo elgesio pasekmes, planuoti ir pan. 1. Iš viso: 2-15 10 2. Projekto planas Tikslo formulavimas (pagal SMART) 1–5 3 S - specifinis tikslas suformuluotas tinkamai pagristas efektyvios tėvystės principais M – išmatuojamas tikslas formuluojamas kaip orientacija į ilgalaikius tikslus, šiltų santykių ... elgesio ribų nustatymu, supratimu, kaip vaikai galvoja ir jaučiasi A.-Pasiekiamas geras, labiausiai trikdančius vaiko elgesio pavyzdžiai nurodomi keliami realius tikslai - bendradarbiavimas su vaikų tėvais, jame slypinčios galimybės. R- Atitinkama vaiko elgesio problemų ir sutrikimų prevencija, intervencija. T - laiko apribojimas 1 sav. Yra pakankamas - tėvų išmanymas, kaip tinkamai bendrauti su vaikais ir padėti jiems susikurti saugų ir tikslas – ugdant pozityvius vaikų bendravimo ir problemų.  Uždavinių formulavimas (išanalizuoti pirmą uždavinį pagal SMART) 1–5 3 S- tėvų išmanymas, kaip tinkamai bendrauti su vaikais ir padėti jiems susikurti saugų ir tikslas – ugdant pozityvius vaikų bendravimo ir problemų.  M -vaiko elgesio problemų ir sutrikimų prevencija, intervencija A bendradarbiavimas su vaikų tėvais, jame slypinčios galimybės- bendradarbiavimas su vaikų tėvais, jame slypinčios galimybės R - pagrįstas efektyvios tėvystės principais. T- orientacija į ilgalaikius tikslus Tikslo ir uždavinių susietumas 1–5 2 Tikslas, kurio siekiama įtraukiant tėvus į vaikų gyvenimą yra nesusietas uždaviniais formuoti tinkamus bendravimo įgūdžius. Uždavinių ir veiklų susietumas 1–5 2 Veiklų susiejimas tinkamai suformuluotas, orientuotas į ateities perspektyvos, profesijos, specialybės pasirinkimo ir pasirengimo jai sritis. Artimųjų ir tolimųjų rezultatų susietumas (koncepcinė hipotezė) 1–5 3 Tarpasmeninių problemų sprendimo įgūdžių lavinimas artimųjų ir tolimųjų rezultatų susietumas geras - funkcinė šeimos terapija ir multisisteminė terapija. Tėvystės įgūdžių ugdymas orientuojasi į sąveikų tarp vaikų ir tėvų keitimą ir tėvų mokymą pastiprinti tinkamą vaiko elgesį. 2. Iš viso: 5-25 13 Dviejų metodinių priemonių, kurios bus taikomos projekte Vykstantys spartus socialiniai – ekonominiai pokyčiai vis labiau išryškina socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia svarbą kaimo žmonių gyvenime. Socialinės paslaugos padeda žmonėms spręsti iškylančias socialines problemas, pagerina jų gyvenimo kokybę, mažina socialinę atskirtį, todėl jų poreikis Lietuvoje kasmet didėja. Kiekvienoje visuomenėje socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistema yra svarbi socialinės politikos dalis, nes visose visuomenėse yra dalis žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali patys savarankiškai gyventi, spręsti jiems iškylančių socialinių problemų, todėl jaučiasi nesaugūs ir atstumti. Tokiems žmonėms reikalinga socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistema ir socialinių darbuotojų pagalba. Iki Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalis turėjo tik institucinių stacionarių socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia patirtį, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė ir vienintelė. Dabar socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistemoje pradėjo vykti pokyčiai – savivaldybėse sparčiai steigiamos naujo tipo socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstaigos, pradėtos teikti naujų rūšių socialinės paslaugos, įsitvirtino socialinio darbuotojo profesija, išaugo socialinių darbuotojų profesionalumas. Pradėta kurti ir teisinė socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia bazė, praktiniame darbe pradėtos diegti naujovės ieškant veiksmingų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistemos plėtojimo būdų. Lietuvoje teikiamų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia spektras yra labai platus. Jis apima tiek stacionarią institucinę globą, tiek bendruomenines paslaugas, teikiamas dienos centruose, kliento namuose, bendruomenėje. Socialinės paslaugos gali būti teikiamos viešojo sektoriaus biudžetinėse įstaigose, nepelno siekiančiose įstaigose, taip pat privačiose komercinėse įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, religinėse bendruomenėse, savipagalbos grupėse. Socialines paslaugas teikia ir neformalūs paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjai (kaimynai, draugai, giminės), taip pat savanoriai. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimas, skirtingai nei piniginių pašalpų mokėjimas, įvardijamas „aktyvia“ paramos forma. Tai reiškia, kad šios paslaugos aktyvina žmogų, skatina jį veikti, sutvarko ryšius su aplinka ir, tokiu būdu, gerina jo gyvenimo kokybę, padeda išvengti socialinės atskirties. Kiekvienoje šalyje socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia samprata gali skirtis. Šalies socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstatyme socialinės paslaugos yra apibrėžiamos, kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia tikslas – užtikrinti asmeniui (šeimai) galimybes ir stiprinti asmeninius gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią kilti asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti. Bendrosios socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip paslaugos, kurios teikiamos asmenims tam, kad padėti jiems gyventi savarankiškai savo namuose, išvengiant specialiųjų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimo. Specialiosios socialinės paslaugos – teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia nepakanka (Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstatymas, 2006). Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstatyme numatyti pagrindiniai paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia gavėjai ir jų grupės, tai: 1. Asmuo arba šeima, jiems socialinės paslaugos teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens interesus ir poreikius. 2. Vaikas, likęs be tėvų globos. Jam sudaroma saugi ir sveika aplinka, kurioje jis gali gyventi, mokytis, išnaudojant visas galimybes, kad jis liktų gyventi šeimoje. 3. Vaikas su negalia. Jam sudaromos sąlygos gyventi savo šeimoje, padedama formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius, palaikyti ryšius su visuomene. Jam užtikrinama saugi ir sveika aplinka suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba), kitomis specialiosios pagalbos priemonėmis, švietimu ir ugdymu, padedančią kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su šeima ir visuomene. Socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimas ir vaikams. Analizuojant socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia struktūrą, būtina nagrinėti pagrindinius tarpusavyje sąveikaujančius rinkos elementus – t.y. socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia poreikį, pasiūlą bei kliento ar savivaldybės galimybės mokėti (moki paklausa) už teikiamas paslaugas. Poreikis priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių žmonių demografinės situacijos, teritorijos gyventojų skaičiaus, jų amžiaus struktūros, neįgalumo, sveikatos būklės, turimų socialinių problemų, vienišų žmonių dalies ir kt. Šie parametrai kinta, todėl poreikis paprastai nustatomas įvairiam laikotarpiui, pvz. vidutinės trukmės laikotarpiu (pvz. 5 metų) ar ilgesnės trukmės laikotarpiui (15 metų ir daugiau). Socialinės globos paslaugos gali būti teikiamos keliais būdais: 1. tiesiogiai biudžetinio finansavimo pagrindu nemokamai jų gavėjui arba dalinai apmokant paslaugos gavėjo (globotinio, jo artimųjų ar jo interesus atstovaujančių asmenų) lėšomis; 2. savivaldybei perkant paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų ar privačių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjų biudžeto lėšomis konkurso tvarka. Paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia gavėjas jas gauna nemokamai arba iš dalies apmoka. Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje viešųjų paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjų ir vartotojų santykius, viešojo sektoriaus struktūrų organizacinius pokyčius, finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą bei kitą viešojo sektoriaus gerąją praktiką dažnai vartojama sąvoka – inovacija. Ieškant atsakymo į klausimus, kaip reikėtų apibrėžti inovacijos sąvoką, reikia pažymėti, kad nėra visuotinai priimto ar vienareikšmio šios sąvokos apibrėžimo. Inovacija yra procesas, kuriuo sukuriama kažkas nauja, vertinga individui, grupei, organizacijai ar visuomenei. Ji formuojasi kūrybiškai naudojant įvairių tipų žinias, siekiant reaguoti į rinkoje susiformavusią paklausą ar socialinius poreikius. Inovacijos apibūdinamos ir kaip idėjos, praktika ar materialus žmogaus darbo produktas (Domarkas V., Juknevičienė V., 2010). Šiuose apibrėžimuose kaip būtinybė akcentuojamas naujumas. Tačiau kai kurie autoriai pažymi, jog inovacijos idėjos nebūtinai turi būti tik absoliučiai naujos. Naujos idėjos gali būti ir senų idėjų sintezė, idėjų adaptacija, unikalaus požiūrio ar metodo plėtojimas. Inovacija apima idėjas, kurios gali būti senos tai pačiai organizacijai, bet naujos specifiniame kontekste (Jurkuvienė R., 2001). Inovacijos apibūdinimai glaudžiai siejami su gerosios patirties samprata, todėl gerosios patirties ir inovacijos sąvokos studijoje vartojamos kaip atitikmenys. Geroji patirtis socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia srityje, tai sėkminga, inovatyvi šias paslaugas administruojančių ir (ar) teikiančių institucijų ir įstaigų veikla. Gerosios patirties pavyzdžiai identifikuojami:  kai įstaigos domisi, stebi, analizuoja kitų atitinkamos veiklos subjektų veiklą, priimamus sprendimus bei sprendžia, kurie iš jų yra veiksmingiausi ir gali būti pritaikyti institucijoje ar įstaigoje, atsižvelgiant į savivaldybės, seniūnijos sąlygas ir ypatumus;  kai konkrečios įstaigos pasiekti veiklos rezultatai ar vykdyta veikla, įstaigos nuomone, gali būti geruoju pavyzdžiu kitoms įstaigoms. Kaimo vietovėse teikiamų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia gerosios patirties analizė yra svarbi ne tik kaimo vietovių pokyčiams skatinti, paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia prieinamumui kaimo gyventojams didinti, bet ir visam viešajam sektoriui bei socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistemos plėtrai. Pažymėtina, kad mūsų šalyje pasigendama viešųjų paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia gerosios patirties analizės ir jos sklaidos. Pasiūla priklauso nuo socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia rinkos, nevyriausybinių organizacijų veiklos, privačių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjų aktyvumo. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia pasiūla turi tenkinti prieinamumo tikslą - žmonėms turi būti prieinamos paslaugos, kurių jiems reikia. Socialinės paslaugos turi savo specifiką, jos skiriasi nuo kitų viešųjų paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia funkcijomis ir tikslais. Socialinės paslaugos atlieka šias funkcijas: 1. Socialinės kontrolės. Socialinės paslaugos padeda ne tik socialiai pažeidžiamiems žmonėms, bet užtikrina ir visos visuomenės socialinį saugumą. 2. Pokyčių skatinimo. Socialinės paslaugos stiprina žmonių sugebėjimus spręsti iškylančias problemas ir sudaro galimybes patiems keistis bei tobulėti. 3. Pagalbos teikimo. Socialinės paslaugos padeda žmonėms tenkinti svarbiausius poreikius, siekiant sumažinti ar išvengti socialinės atskirties (Davis A., 2004). Asmenims socialinės paslaugos paprastai teikiamos jų raštišku prašymu, kai savivaldybės administracijos socialinio padalinio vadovas, įvertinus socialinį poreikį, paskiria socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia rūšį ir mastą. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjai bendradarbiauja su socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia gavėjais, kitais socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjais, sveikatos priežiūros, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos, švietimo įstaigomis, kitais specialistais, nevyriausybinėmis organizacijomis, savanoriais. Įstaigos veiklos inovacijos tampa ypač reikšmingomis, kai apie jas sužino ir savo veikloje taiko kitos įstaigos. Todėl, informacijos sklaida apie teikiamų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia kokybės gerinimą, naujų paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimą, paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimo organizavimo tobulinimą, tampa svarbiu veiksniu siekiant socialinės gyventojų atskirties mažinimo. Gerosios patirties sklaidą užtikrina mokymosi vieniems iš kitų iniciatyvos (profesinis bendradarbiavimas, konsultavimasis), kvalifikacijos kėlimas dalyvaujant mokymuose, seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose. Svarbiu gerosios patirties pavyzdžių sklaidos instrumentu laikytina interneto svetainėse pateikiama informacija. Interneto svetainėse pateikiama skirtingo pobūdžio informacija. Dalis informacijos laikytina populiariąja, pažintine: informaciniai straipsniai, pranešinai, projektų viešinimo akcijos ir kita panašaus pobūdžio informacija. Kita informacija laikytina dalykine, skirta paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia prieinamumui didinti, paslaugos teikimo kokybei užtikrinti: paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sąrašai ir paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia aprašymai, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos. Visuomenės informavimo priemonės, ypač vietinės ir regioninės taip pat naudojamos gerosios patirties viešinimui. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistema Lietuvoje įgyvendinama vadovaujantis decentralizacijos principu. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia decentralizacijos tikslas – teikti socialines paslaugas žmogaus gyvenamojoje aplinkoje ir užtikrinti, kad pagalba bendruomenėje pasiektų visus jos reikalingus asmenis. Savivaldybės atsako už socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimą jų teritorijose gyvenantiems asmenims ir yra pagrindinės institucijos, organizuojančios ir teikiančios bendruomenines socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams. Organizuodamos socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimą savivaldybės rengia socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia planus, steigia savo įstaigas, perka paslaugas iš kitų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjų arba sudaro sutartis bendrai veiklai su nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis, privačiais paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjais (Žalimienė L., 2004). Socialinės paslaugos savivaldybėse planuojamos, įvertinant bendruomenės narių poreikius, esamas galimybes bei apibrėžiant socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimo prioritetus. Šiuo metu Šalies socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistemą sudaro jau daugiau kaip 700 socialinių globos įstaigų tinklas, susidedantis iš įvairių tipų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstaigų: stacionarių globos namų, dienos centrų įvairioms socialinėms žmonių grupėms, reabilitacijos centrų, nakvynės namų, socialinė pagalba taip pat teikiama ir kliento namuose. Vadovaujantis šalies socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sritį reglamentuojančiais teisės aktais, socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimą ir teikimą savivaldybės vykdo kaip savarankiškąją funkciją. Kiekviena savivaldybė turi teisę ir galimybę kurti tokią bendruomeninių socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia sistemą, kuri labiausiai atitiktų savivaldybės galimybes ir savivaldybės gyventojų žmonių socialinius poreikius. Todėl socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimas ir plėtra kiekvienoje Šalies savivaldybėje vyksta gana skirtingai – savivaldybėse egzistuoja gana įvairūs socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia administravimo bei instituciniai modeliai, taikomi skirtingi darbo organizavimo būdai. Skirtingas socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimas iš esmės sąlygoja ir regioninius socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia plėtros netolygumus, skirtingą teikiamų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia kokybę. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimo kiekybiniai skirtumai egzistuoja ne tik tarp atskirų miestų ir rajonų savivaldybių, bet ir tarp kaimo vietovių savivaldybių. Kiekybinių ir kokybinių socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia rodiklių skirtumai rodo skirtingas žmonių galimybes gauti vienos ar kitos rūšies socialines paslaugas jų gyvenamojoje vietovėje, kas iš esmės įtakoja ir skirtingą žmonių gyvenimo kokybę. Šiuolaikinėje visuomenėje dėl demografinių, socialinių – ekonominių ir kt. priežasčių socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia poreikis kasmet didėja, todėl svarbu analizuoti ir ieškoti efektyvesnių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimo bei teikimo būdų, į socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimą įtraukiant bendruomenes, neformalius paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjus (Bitinas A. ir kt., 2010). Todėl vienas iš svarbiausių Šalies Respublikos socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstatyme įtvirtintų socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimo principų yra – bendradarbiavimas. Įstatymas numato, kad socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia valdymas, skyrimas ir teikimas remiasi asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba. Siekiant aktyvinti bendruomeninių organizacijų veiklą socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikime, tikslinga stiprinti savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimą, bendruomeninių organizacijų veiklai numatyti atitinkamas lėšas ir paprastesnių socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimą, tokių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia, kurios nereikalauja specifinių profesinių žinių, pvz. pagalba namuose, bendravimas, laisvalaikio organizavimas, užimtumas ir pan. Nustatyti tokie gerosios patirties vertinimo kriterijai: 1. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstaigų plėtra, kaimo gyventojų įtraukimas į socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimo ir teikimo procesą: 1.1. socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia įstaigų veiklos tobulinimas; 1.2. konsultavimasis su visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomene, seniūnaičiais; 1.3. sąlygų sudarymas nevyriausybinėms organizacijoms, privatiems subjektams dalyvauti paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimo procese. 2. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimo tobulinimas 2.1. atsakomybių paskirstymo tobulinimas; 2.2. paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia administravimo procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę; 2.3.vieno langelio principo įgyvendinimas; 2.4. paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia prieinamumas ir jų teikimas vartotojams patogiu būdu ir laiku; 2.5. paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikimo kompleksiškumas, skirtingų pagalbos formų suderinimas. 3. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia kokybės gerinimas: 3.1. klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimas; 3.2. socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia teikėjų teikiamų paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia kokybės stebėsena ir vertinimas. 4. Socialinių paslaugų šeimoms auginančioms vaikus su negalia organizavimo ir teikimo gerinimo priemonės inovatyvumas: 4.1. įdiegta moderni (laiko ir turinio prasme) priemonė; 4.2. įdiegta priemonė efektyvi ir veiksminga (pasiteisina ekonominiu, finansiniu, organizaciniu aspektais). Literatūra 1. Baršauskienė, V. ir Leliūgienė, I. (2001). Sociokultūrinis darbas bendruomenėje: užsienio šalių patirtis: Monografija. Kaunas: Technologija. 2. Bitinas, B., Rupšienė, L. ir Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vilnius: Socialinių mokslų kolegija. 3. Burvytė, S. (2015). Socialinės pedagoginės (kompleksinės) pagalbos poreikis. Socialinis ugdymas/ Sumanioji edukacija, 41(2), 144-162. 4. Buzaitytė-Kašalynienė, J. ir Liaugintaitė-Zamalienė, E. (2012). Socialinio darbo profesionalizacija: Vaikų dienos centrų tarpdalykinio bendradarbiavimo patirtis. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 6, 7-22. 5. Davies B., Ellison L. Naujoji strateginė kryptis ir mokyklos plėtra. Mokyklos tobulinimo planavimo pagrindai. Homo liber: Vilnius, 2006, 74-81 p. 6. Čegytė, D. ir Ališauskienė, S. (2009). Specialistų komandos bendroji pasidalyta kompetencija tenkinant vaikų specialiuosius poreikius: koncepto analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1(22), 33-45. 7. DeFranzo, S. E. (2011). What’s the difference between qualitative and quantitative research? Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!