Vilhelmas Frydrichas Nyčė (1844 – 1900)

Frydrichas Nyčė (1844 – 1900) – paskutinysis XIX a. europinio masto vokiečių filosofijos atstovas, savo veikaluose itin jautriai atspindėjęs epochos kultūros ir meno raidos prieštaringumą. Filosofo mąstysena išsiskyrė poetiškumu, kritiniu požiūriu į tradicines kultūros vertybes, dramatiška aktualių žmogaus gyvenimo ir kūrybos problemų formuluote bei netradiciniu jų sprendimu. F.Nyčė vienas iš reikšmingiausių klasikinės idealistinės filosofijos reformatorių.
Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje formuojasi naujas požiūris į F.Nyčę ir jo kūrybinį palikimą. Vienas iš žymiausių dabartinės hermeneutikos filosofijos atstovų H.G.Gadameris F.Nyčę vadina “minties eksperimentatoriumi”, atskleidusiu naują filosofijos epochą, ir “genealiu psichologu”, sugebėjusiu prasiskverbti į žmogaus psichiką. Filosofo tekstus jis aiškina kaip savitas užšifruotas parodijas, kuriose išorinis metaforinis sluoksnis maskuoja tikrąją F.Nyčės filosofinių poetinių idėjų esmę.
Puikus F.Nyčės filosofijos žinovas ir interpretatorius K.Jaspersas teigė, jog egzistuoja du vaisingi keliai filosofo idėjoms pažinti. Pirmasis – pamėginti aprėpti F.Nyčės idėjų visumą, nepaisant jų chronologinės raidos. Antrasis – jo asmeninio gyvenimo peripetijų, refleksijos ypatumų bei ligos pažinimas. Pirmuoju atveju susidursime su belaike sistema, kuri turėtų padėti suprasti filosofo mąstyseną. Tačiau kyla klausimas – ar F.Nyčė sukūrė filosofinę sistemą? Juo labiau kad dauguma tyrinėtojų pabrėžia nesistemingą jo filosofijos pobūdį. Antruoju atveju filosofo gyvenimo ir ligos ypatumų pažinimas turėtų padėti istoriškai pažvelgti į idėjų formavimąsi, atskleisti jų vaidmenį filosofo kūrybinėje evoliucijoje. Pripažįstant K.Jasperso įžvalgumą, į šią problemą galima pažvelgti kiek kitokiu aspektu, nes F.Nyčės kūryba artimai susijusi su prieštaringais idėjiniais epochos judėjimais, kurie ir nulėmė svarbiausius jo filosofijos bruožus. Tačiau kai kuriuos jo idėjinio palikimo paradoksalumus galima paaiškinti ir atskirais jo asmeninio gyvenimo faktais, rūpestingai slėptais nuo pašalinių akių, prisidengus įvairiomis kaukėmis, poetiniais simboliais, metaforomis.
Negailestingai demaskuodamas to meto kultūros ir meno “liguistumą”, kalbėdamas apie natūralių šiuolaikinio žmogaus instinktų, valios silpnėjimą, F.Nyčė nejučiom atskleidė vieną iš jautriausių savo būties ir mąstymo paslapčių. Kamuojamas ligų, jausdamas senkančias jėgas ir artėjantį sąmonės aptemimą, pusiau atskirtas nuo šio pasaulio ir jo teikiamų malonumų, F.Nyčė jautė nostalgiją natūraliems...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!