Viešųjų organizacijų valdymas

Lietuvai įstojus į euroatlantines struktūras, smarkiai padidėjo viešojo administravimo organizacijų svarba tiek valstybės kaip savitos organizacijos raidoje, tiek ir kiekvieno jos piliečio gyvenime. Siekiant kuo rezultatyvesnės ir efektyvesnės šių organizacijų veiklos, jos turi būti tikslingai valdomos.
Valdant viešąsias organizacijas, turi būti nuosekliai realizuojamas darbų, dažniausiai vadinamų vadybos funkcijomis, kompleksas: planavimas, organizavimas, skatinimas, kontrolė, reguliavimas ir atlyginimas. Pasiekus numatytus rezultatus, reikia atlyginti dirbantiesiems už jų siekius nukreipti savo pastangas organizacijai reikalinga linkme.
Pirmaujančių šalių moksliniuose leidiniuose yra paskelbta daug darbų, nagrinėjančių įvairius viešojo administravimo organizacijų valdymo aspektus. Lietuviškuose leidiniuose viešojo valdymo klausimais iki šiol rasime mažai darbų. Pastaraisiais metais išleistoje literatūroje viešųjų organizacijų valdymui ir jo ypatybėms skiriama nedaug dėmesio, dažniausiai apsiribojama tokių organizacijų veikloje būdingo biurokratinio valdymo stiliaus nagrinėjimu.
Tikslas: aptarti viešųjų organizacijų valdymą.
5. Aptarti organizacijų etikos svarbą ir naudą;
6. Aptarti pilietinės visuomenės įtaką viešųjų organizacijų valdymui.
Metodai: mokslinės literatūros, internetinių šaltinių turinio analizė.
1. VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ SAMPRATA
1.1. Organizacijų teorijos
Klasikinė organizacijų teorija formavosi kaip mokslinė vadybos ir administravimo principų raidos rezultatas ir daugeliu atvejų rėmėsi gamybinių bei kitokio verslo kompanijų patirtimi. Sakoma, kad organizacijų teorija nėra faktų rinkinys, o mąstymo apie organizacijas kelias, kuris leidžia tiksliau ir giliau analizuoti bei matyti organizacijose vykstančius procesus, jų dėsningumus bei elgsenos ir struktūrines ypatybes.
Šiuolaikinės organizacijų teorijos ištakos siejamos su pramoninės revoliucijos pradžia XVIII a.; ją stimuliavo gamybinių organizacijų spartus vystimasis. Dažniausiai organizacijų pradininku laikomas škotų ekonomistas Adam Smith, 1776 m. išleidęs veikalą „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas“ (An Inquirity into the Nature and Causes of the Nations). Veikale nagrinėjami fabriko veiklos organizavimo klausimai ir bandoma pateikti optimalų veiklos modelį, paremtą ekonominiais faktoriais ir darbo pasidalijimu. Mokslinės vadybos tėvu laikomas amerikietis Frederick W. Taylor, 1911 m. išleidęs veikalą „Mokslinės vadybos principai“ (The Principles of Scientific Management). Jis pagrindė nuostatą, kad struktūriniai ir darbo organizavimo klausimai turi būti sprendžiami detaliai išnagrinėjus konkrečią situaciją ir moksliškai pagrindus priimamus sprendimus. Panašiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!