Vienašalis sutarties nutraukimas dėl esminio pažeidimo COVID-19 situacijos kontekste

ĮŽANGA

Nagrinėjamos temos aktualumas. Dar neseniai pasaulis susidūrė su globalia pandemija COVID-19, darančią įtaką valstybių politinei, ekonominei, socialinei padėčiai. Valstybės institucijų įvestas karantinas, kartu su kitais ribojimais, siekiant suvaldyti pandemiją, paveikė ir sutarčių vykdymą. Pažymima, kad sutartis turi privalomąją teisinę galią šalims, todėl kyla klausimas ar COVID-19 situacijoje sutarčių teisės fundamentalių principų taikymas yra teisingas, sąžiningas ir proporcingas šalių atžvilgiu. Teisinėje sistemoje yra įtvirtinti du pagrindai, kuriais remiantis yra pateisinamas šalies sutarties netinkamas vykdymas ar neįvykdymas ir pastarajai nėra taikoma civilinė atsakomybė, t.y. nenugalimos jėgos ir iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisiniai institutai. Atitinkamai kyla klausimas ar COVID-19 pandemija priskiriama vienam iš šių institutų. Tai yra analizuojama pasitelkiant teismų praktiką ir kompetentingus teisės mokslininkų šaltinius.

Darbo tikslas. Šio kursinio darbo tikslas yra atskleisti esminio sutarties pažeidimo vertinimą ir vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo ypatumus COVID-19 kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti vienašalio sutarties nutraukimo sampratą.

2. Atskleisti esminio sutarties pažeidimo ypatumus.

3. Išplėtoti COVID-19 pandemijos vertinimą nenugalimos jėgos ir iš esmės pasikeitusių aplinkybių kontekste.

4. Atskleisti vienašalio sutarties nutraukimo COVID-19 kontekste ypatumus.

Darbo objektas. Šio darbo objektas yra vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų teisėtumas ir pasekmės COVID-19 pandemijos aplinkybėmis.

Tyrimo metodai. Rengiant kursinį darbą pasiremta lingvistiniu, sisteminiu bei loginiu, teologiniu metodais:

1. Lingvistiniu metodu naudotasi atskleidžiant sąvokas, jas aiškinantis, taip pat analizuojant teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

2. Sisteminiu ir loginiu metodais naudotasi siekiant išaiškinti vienašalio sutarties nutraukimo reikšmę COVID-19 pandemijos kontekste.

3. Teologiniu metodu buvo atsižvelgiama į įstatymų leidėjo ketinimus, vertinant nenugalimos jėgos ir sutarčių vykdymo pasikeitus aplinkybėms tarpusavio santykį COVID-19 pandemijos kontekste.

Svarbiausi šaltiniai. Rengiant šį darbą svarbiausi šaltiniai buvo T. Chochrin „Vienašalis sutarties nutraukimas kaip kraštutinė savigynos priemonė“, T. Chochrin ir R. Lazauskaitės „COVID-19 pandemijos įtaka sutarčių vykdymui“, R. Bulkevičiaus „Nenugalimos jėgos (force majeure) instituto taikymas Covid 19 atveju“.

1. Vienašalis sutarties nutraukimas

1. Vienašalio sutarties nutraukimo samprata

Viena iš teisėtų dinamiškos šiuolaikinės sutarčių teisės suteikiamos nukentėjusiosios šalies gynybos priemonių nesikreipiant į teismą, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 1 d., atsiradus aplinkybėms, dėl kurių kita šalis neįvykdo sutarties ar netinkamai ją vykdo, yra vienašalis sutarties nutraukimas. Imperatyvioje CK 6.125 str. 2 d. normoje įtvirtinama, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Taigi, vienašalis sutarties nutraukimas, pripažįstamas kaip sąžiningumo principo išraiška, turi būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, t.y. kaip kraštutinė savigynos priemonė (lot.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!