Viduramžių žmogaus mąstysena, saviraiška ir idealai

Pasaulio istorijoje yra laikotarpių, kuriuos žmonės tiesiog išaukština. Antika, renesansas tai ryškiausi laikai. Tačiau aš manau, jog reikia pažvelgti ir ne į tokias gražias šios mūsų pasaulio istorijos puses. Juk deimantai randami tamsoje. Tad šiandien ir pakalbėsiu apie tamsiuosius amžius arba viduramžius.
Kadangi viduramžiais buvo mažai miestų ir žmonės pagrinde gyveno kaimuose, jų gyvenimas buvo labai uždaras. Krikščionybė buvo labai didelė to uždaro gyvenimo dalis. Tikintys stengdavosi vis geriau pažinti Dievą ir jį suvokė kaip absoliutų tiesos centrą. Niekas negalėjo nuginčyti to kas parašyta Biblijoje. Net ir nusikaltusius bausdavo remdamiesi teologinėmis pažiūromis. Puikus pavyzdys – tai raganų deginimas. Nors tos vadinamosios raganos būdavo paprastos moterys, kurios tiesiog domisi mokslu, atlieka įvairius eksperimentus, tačiau žmonės visiškai to nesuprasdami palaikydavo jų veiklą kerais, magija ir dėl to jas bausdavo mirtimi. Ir netik mokslą. Žmonės visus nesuprantamus reiškinius bandydavo paaiškinti per tą pačią teologinę prizmę. Dėl šių pažiūrų šiuolaikinis pasaulis viduramžių žmogui būtų tiesiog nesuvokiamas. O gi netik požiūris, bet ir žmonių idealai buvo šiek tiek kitokie.
Manau visi susitiktume, jog viduramžiais žmonės labai vertindavo drąsą. Ir kas gi gali būti geresnis drąsos pavyzdys nei riteris. Tai narsus, sumanus, tvirto ir gražaus kūno bei kilnios širdies žmogus. Viduramžiais tokių atsidavusių karių reikėjo visiems. Ar numalšinti valstiečių maištą, ar stabdyti tarpusavio vidaus kivirčus, o gal nukauti grėsmingą priešą, kuris kėsinasi į tavo gimtąjį kraštą – riteriai visada būdavo pasiruošę. Toks pasitikėjimas ir garbė suteikiami dėl to, kad riteriu negalėjo tapti bet kas. Šis titulas nebuvo paveldimas, jį reikdavo užsitarnauti. Maži berniukai buvo treniruojami nuo septynerių metų, jog subrendę galėtų atitikti šį riterystės idealą. Šiuo atveju pakalbėsiu apie riterį iš kūrinio „Rolando giesmė“. Rolandas buvo narsus, drąsus ir ryžtingas. Kuomet jis buvo paskirtas vadovauti, saracėnai užpuolė jį bei jo kariauną. Nors ir buvo aišku, jog šansų neturėjo, tačiau Rolandas atsisakė šauktis pagalbos, nes tikras didvyris verčiau žus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!