Viduramžių pedagogikos ir minties raida

Pedagogikos terimnas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: “pais, paidos” – vaikas, vaikai ir “agein” – vesti. Apibendrinta reikšmė – “vaikų vedžiojimas”.
Pirmieji terminą “Viduramžiai” pavartojo XVII a. Europos humanistai. Lygindami viduramžius su antika jie apibūdino juos kaip tamsumo ir reakcijos epochą.
Viduramžių žmogus labai troško mokslo ir jį gerbė.
Schnüreris pastebi, kad „raštininkai naudojosi ypatinga pagarba vienuolynuose ir visuomenėje. Jų gyvybės taip aukštai buvo vertinamos, kaip vyskupo arba abato". Iš kitos pusės, ištisos masės nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. „Ištisus šimtmečius, sako Schnüreris,. buvo išimtis, kad pasaulininkas mokėtų skaityti ir rašyti". Pats Karolius Didysis, kuris buvo ypatingai susirūpinęs liaudies švietimu ir kuris grasino nemokšoms dvasininkams atimti beneficijas, niekaip negalėjo įveikti „sunkaus meno rašyti", nors guldamas ir dėdavęsis lenteles po galva, kad naktį, miegui neinant, galėtų lavintis.8
I. ANKSTYVIEJI VIDURAMŽIAI
Prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi ir politiniam, ekonominiam bei kultūriniam centrui iš Romos persikėlus į Konstantinopolį, Vakarų Europoje ėmė nykti senosios visuomenės struktūros. Nesibaigiantys barbarų antpuoliai bei naujų karinių valstybėlių kūrimasis visiškai nusmukdė ūkį, švietimą, sutrūko ryšiai su senosiom Romos provincijom. Bene vienintelė tęstinumą išlaikiusi visuomeninė struktūra buvo krikščionių Bažnyčia. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo ji nenusilpo ir toliau pamažu plėtė savo įtaką.9
1. Nuo klasikinės prie krikščioniškosios paideia’os
Lotyniškoji viduramžių kultūra, glaudžiai susijusi su Bažnyčia ir deklaruodama dieviškojo prado autoritetą, klojo pamatus krikščioniškajai pedagogikai. Krikščioniškojo ugdymo sistemos kūrimasis prasidėjo patristiniu periodu, perimant ir transformuojant graikiškąjį ugdymą su helistinės kultūros apraiškomis. Filosofinėse graikų mokyklose susiformavusi klasikinė paideia buvo apibūdinama kaip ugdymas, apimantis kultūros, arba kitais žodžiais tariant, graikų tradicijos perdavimą.10
Filosofinėse graikų mokyklose susiformavusi klasikinė paideia buvo apibûdinama kaip ugdymas, apimantis kultūros, arba kitais žodžiais tariant, graikų tradicijos perdavimą. Graikų žodis paideia, kilęs iš žodžio païs, reiškiančio vaikas, o pedagogas (gr. paidagogos) – pirmine reikšme buvęs vergas, vedantis už rankos vaiką į mokyklą, nešantis jo kuprinę ir užsiimantis jo doriniu ugdymu. Vėliau, keičiantis pedagogo socialinei funkcijai, jis tapo ne tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!