Vertybių kaita moderniojoje XXa. lietartūroje

 Vertybių kaita XXa.moderniojoje literatūroje Romėnų poetas Ovidijus (Publijus Ovidijus Nazonas) yra pasakęs „Viskas keičiasi, ir nieko pastovaus pasaulyje nėra.“ .Literatūroje, kaip ir visur ,vertybės taip pat keičiasi. Ypač didelė vertybių kaitą pastebima, XX amžiuje, kai patyriami dramatiški istoriniai įvykiai: Pirmasis pasaulinis karas, fašistinis teroras, Antrasis pasaulinis karas, sudėtingas pokaris. Visa, kas susiję su liūdnais ir tragiškais žmonių likimais skatina pasikeisti nusistovėjusioms vertybėms. Atsiradęs modernizmas pasižymi antitradiciškumu, naujovėmis. Kalbėdama apie vertybių kaitą XXa. moderniojoje literatūroje, remsiuosi airių kilmės anglų dramaturgo, poeto, rašytojo Oskaro Vaildo kūryba, bei prancūzų filosofo ir rašytojo , egzistencializmo atstovo Albero Kamiu kūryba. Oskaro Vaildo kūryba priklausė moderniosios literatūros srovei- estetizmui, kuris suabsoliutino meną ir siūlė jį atskirti nuo dorovės, politikos. Romane „Doriano Grėjaus portretas“ nagrinėjama žmogaus prigimtis, ypač moralumo bei sąžiningumo klausimas. ISTORIJA: Knygos pagrindinis veikėjas trokšta didingo savo portreto, kad užfiksuotų paveiksle amžių, kai jo fizinis kūnas nerodė jokių senėjimo ženklų. Tačiau nuo to momento jis ima daryti nuodėmes vieną po kitos, ypač po to, kai priveda prie savižudybės savo simpatiją. Geras Doriano draugas lordas Henris įperša Dorianui daugybę niekingų minčių apie gyvenimą ir nuveda jį klaidingu keliu. Dorianas susidomi amoraliais dalykais. Kai jo gyvenimimas visai praranda kontrolę, apimtas įniršio nužudo savo draugą Bezilį ir tampa paranojišku, kad niekas nepamatytų portreto, kuriame atvaizduojama jo tikroji siela. Gyvenimo pabaigoje Dorianas bando pakoreguoti paveikslą ir tokiu būdu pabėgti nuo nuodėmių, tačiau supranta, jog tai skatina padaryti jo paties tuščias didžiavimasis ir savimeilė. (Veikėjai: Lordas Henris, Bezilis, Dorianas) Knyga yra pilna smurto ir visiškai amorali, joje vaizduojamos šventvagiškos ir nepadorios nuomonės, ko ankščiau vengė rašytojai. Kūrinys parodo žmogaus sąžinę, žmogaus, kuris labiau ima vertinti išorinius, o ne vidinius dalykus. Knygoje aprašomos pasekmės to, kas nutinka kai ignoruojame sąžinę. Užuot garbinus nuodėmes, jos atskleidžiamos ir netiesiogiai smerkiamos. Oskaras Vaildas , visą gyvenimą ieškojęs tobulumo ir grožio, iš tiesų metė iššūkį pasauliui ne tik kūryba, bet ir savo biografija. Kadangi buvo netradicinių pakraipų, didelė dalis visuomenės jį smerkė, o įsivėlęs į konfliktą su markizu Queensberry 1885 metais Oskaras Vaildas buvo apkaltintas „įvykdžius ypatingo nepadorumo veiksmus su kitais vyriškos lyties asmenimis“ ir nuteistas 2 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Nors meilė Vailda pražudė, tačiau jis sako jog „Meilė turi atleisti visus nusidėjimus, tik ne nusidėjimą meilei.“. Dramaturgas nebuvo dievobaimingas, jis nebijojo neigti dievo buvimą ar jį pašiepti.„Keisti tie dievai. Jie baudžia mus ne tik už mūsų ydas. Jie sužlugdo mus ir už tai, kas mumyse yra gera, švelnu, už polinkį mylėti.“ –sakė Vaildas. Gyvenimas – tai didžiulis nusivylimas. Išties didelę įtaką XXa. moderniąjai literatūrai turėjo ir Alberas Kamiu,kuris teigė neatstovaujantis jokios mokyklos ar ideologijos, jis netgi neigė savo tapatumą su egzistencializmu bei yra sakęs – „Aš netikiu Dievu ir nesu ateistas“. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visoje Albero Kamiu kūryboje. Pasak, Kamiu vienintelė žmogaus priedermė – meilė – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės. Romanas „Maras“, daugelio literatūros kritikų laikomas A. Kamiu kūrybine viršūne, brandžiausiu kūriniu. Šis romanas išsiskyrė iš tuometinio konteksto savo simboline prasme, vaikščiojimu metaforomis ir kiek kitokiu požiūriu į karo grėsmę. Romane metaforiškai aukštinama tas vertybes, kurios padėjo žmonėms įveikti nacizmą – drąsa ir brolybė. Orano mieste, Alžyre, siaučiantis maras mirties akivaizdoje išbando žmonių vienybę, tikėjimą ir būties prasmingumą, šis maras sutapatinamas su karu. ISTORIJA: Romano siužetas nukelia į 194…metus, nedidelį Alžyro miestą Oraną, kurį netikėtai užklumpa maras. Pirmiausia iš visur lenda žiurkės ir miršta žmonėms po kojomis, įvarydamos baimę ir sumaištį.Nors miesto prefektas ir labai nenoriai leidžiasi įtikinamas, jog bėda esti labai rimta, visgi jis galiausiai sutinka negandą pavadinti „maru“ ir uždaryti miestelį.Niekas negali iš jo išvykti nei atvykti. Gyventojai yra atskirti nuo savo tolimesnių giminių ar išvykusių mylimųjų. Kūrinys parašytas kronikos stiliumi, tokiu būdu suteikdamas sakiniams ir pastraipoms informatyvumo, realistiškumo efektą bei pasakojimo pobūdžiu,romano istoriją nupasakoja anonimiškas kronininkas, epinis komentatorius, kuris tik pabaigoje prisipažįsta esąs pats Orano tragedijos personažas Bernaras Rijė. „Mare“ gydytojas Rijė prabyla jau visų vardu („mes“). Tokiu būdu rašytojas lyg parodo, kad daugelis etinių bei moralinių problemų susijusios ne su atskiru individu, o su žmonių grupe, su „vieno miesto“ gyventojais, o plačiau – ir su visa žmonija… Teigiama, jog ši Kamiu knyga parašyta kaip metafora nacių užgrobtai Prancūzijai – naciai yra tokia pat sunkiai nugalima išorinė jėga kaip maras, su ja kovoti beviltiška, telieka susitaikyti ir tikėtis, jog visa tai kažkada baigsis. „Šis pasaulis bereikšmis, ir kas tai pripažįsta, įgyja laisvę.“ –sakė Kamiu. Sakydamas „šis pasaulis“, jis turejo omeny pasaulį, kuriame vyrauja karas, o „bereikšmis“, jog karas yra bereikšmis. Pasak, Kamiu karas naikina gyvenimo tiksla:„Netekti gyvybės – menkas dalykas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!