Tikrųjų vertybių ilgesys lietuvių literatūroje (J. Biliūnas, J. Savickis, A. Škėma)

Tikrųjų vertybių ilgesys lietuvių literatūroje

(J. Biliūnas, J. Savickis, A. Škėma)

Lietuvių literatūroje skiriamas didelis dėmesys tikrosioms žmogiškosioms vertybėms: XVIII a. literatūroje stengiamasi žmogų pamokyti, kaip reikia dorai ir teisingai gyventi, XIX a. pabaigos – XX a. realistinė literatūra tolsta nuo socialinių temų ir ima gilintis į asmens psichologiją, moralines prieštaras. Tiek J. Biliūno, tiek J. Savickio kūrinių veikėjai dažnai atsiduria moralinio pasirinkimo ar vidinės stiprybės išbandymo akivaizdoje, kai išryškėja tokios vertybės kaip atlaidumas ir gailestingumas, atjauta tų, kuriems yra reikalinga pagalba. Antanas Škėma pabrėžia tėvynės ir artimųjų svarbą. Remiantis Jono Biliūno, Jurgio Savickio ir Antano Škėmos kūryba, atskleisiu vertybes vaizduojamas šių rašytojų kūryboje.

Lyrinės psichologinės novelės pradininko Jono Biliūno kūryboje aptinkamos vertybės yra atjauta ir atgaila. Jono Biliūno kūryboje vyrauja daug humanistinių idėjų, kuriomis norima pažinti individo sielos pasaulį. Kūrinyje ,,Kliudžiau“ vaizduojamas kenčiantis, bet nuoširdus ir atgailaujantis vaikas. Daugeliu atvejų kaltė pakreipia žmogaus suvokimą. Kadangi šis jausmas yra instinktyviai skirtas pokyčiams, natūralu, kad individas keisis. Kalbant šia tema nereikia pamiršti atgailos svarbos. Ši psichologinė žmogaus savybė pasireiškia atlikus veiksmą, nepriimtiną visuomenės ar asmeninėms normoms, ir galiausiai jį veda prie pokyčių. Dažnai Biliūno kūryboje veikėjas jau būna paveiktas gyvenimo išbandymų. Apsakyme „Kliudžiau“ vaikas vedamas paprasto vaikiško užsidegimo nušovė patvoryje pritūpusią baltą katytę. Prieš lemiamą šūvį vaikas ryžtingai nusiėmė lanką, atsistojęs tolėliau šovė. Tačiau po to jį užplūdo ne laimėjimo ir pergalės jausmas, bet širdį perveria skausmas ir baimė. Svarbiu šio žmogaus pasikeitimo gestu tampa po trijų dienų į šipulius sulaužomas lankas ir strėlės, taip pat skaitydami šią novelę galime jausti pasakotojo, kuris dabar yra tas pats suaugęs vaikas, gailestį katytei, nors ir nesididžiuoja šiuo įvykiu, bet tai buvo laimingas šūvis. Šie žodžiai leidžia suprasti, kad veikėjas buvo paskatintas keisti savo požiūrį į silpnesnį, nereikalingą. Šis pokytis yra neįmanomas be atgailos. Nors ir šioje novelėje gana sunku įžvelgti veikėjo atgailą, tačiau kitoje novelėje „Vagis“ atgailos tema yra ypač ryški. Šiame kūrinyje pagrindinis veikėjas gindamas savo turtą ir gyvybę užmuša vagį, Tą pačią naktį po įvykių numirėlį jis išveža ir palieka pagriovėje. Nors ir gindamasis, veikėjas nesijaučia gerai dėl to, kas įvyko, jam gali grėsti kalėjimas, galbūt net katorga. Kadangi tuo laikotarpiu arklio vagystė buvo sunkus nusikaltimas, tai šioje novelėje visuomenė neužjautė vagies. Vis dėlto novelės protagonistą nepaliaujamai kankino kaltės jausmas, sapnavosi košmarai, nerasdavo jis ramybės net po išpažinčių. Taip visą gyvenimą jį lydėjo ši našta. Taigi, Jono Biliūno kūryboje akcentuojamos tokios žmogiškosios vertybės kaip atjauta ir nuoširdi atgaila dėl padaryto nusikaltimo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!