Vartotojiškumo problema literatūroje

Tik suklestėjus kapitalizmui, dar XIX a. kone žymiausias pasaulio realistas Fiodoras Dostojevskis savo apysakoje „Užrašai iš pogrindžio” perspėjo apie žmogų bukinantį ir valdantį vartojimą: „Tik apipilkite jį visomis žemiškomis gėrybėmis, paskandinkite laimėje iki pat ausų, kad jos paviršiuje šokčiotų burbuliukai, aprūpinkite jį viskuo, kad nieko kita neliktų jam veikti, išskyrus miegoti, valgyti meduolius ir jaudintis dėl visuotinės istorijos nenutrūkstamumo.” Šiuolaikinis kapitalizmas sėkmingai nustūmė žmonių moralę užribin, sukeldamas ne tik darbo išnaudojimo, socialinių garantijų trūkumo problemas, bet ir suteikė laisvės susvetimėti, prarasti žmogiškąsias vertybes pasiduodant besaikiam vartojimui. Visas šias vartotojiškumo iššauktas ydas galime pastebėti vieno žymiausių katastrofinio modernizmo autorių Antano Škėmos intelektualiniame romane „Balta drobulė“ ir XX a. austrų prozininko Franco Kafkos novelėje „Metamorfozė“.
Visų pirma, modernistas Francas Kafka vartotojiškumą ir jo ydas vaizduoja per vieno šeimos išnaudojamo žmogaus prizmę, o išeivijos rašytojo Antano Škėmos kūrinyje vartotojiškumas pasireiškia per individą menkinančią kapitalistinę sistemą. Kafkos novelėje pasakojama apie Gregorą Zamzą, vaikiną, dirbantį nemylimą komivojažieriaus darbą tam, kad išlaikytų savo šeimą – žmones, reginčius jį kaip pajamų šaltinį. Virtęs vabalu, Gregoras susiduria su vartotojiškumo nulemtu artimųjų susvetimėjimu – jis tampa atstumtuoju: iš mylimo sūnaus tėvams lieka tik pasišlykštėjimą keliantis, nenaudingas padaras, tėvas ima prieš sūnų smurtauti, motina – jo bijoti, o sesuo, po brolio metamorfozės vienintelė rodžiusi gailestį, ilgainiui ima jo neapkęsti: „Aš nenoriu prie šito pabaisos minėti brolio vardo ir pasakysiu tik tiek: mes turime juo atsikratyti.“ Galų gale, Gregoras miršta – nuo šeimos nerūpestingumo ir vidinės nevilties, kad negali padėti jį ėdančiai šeimai, užtikrinti geros jaunesnės sesers ateities ir tėvų senatvės. Kaip ir Gregoras, Francas Kafka augo despotiško tėvo šešėlyje, Froidistai teigia, kad šios novelės šaknys – komplikuoti rašytojo santykiai su tėvu, įskiepijusiu jam nepilnavertiškumo kompleksą, sutrypusiu jo savivertę. Priešingai nei Franco Kafkos novelėje, kur pagrindinis veikėjas iki pat mirties išlieka ištikimas savo žmogiškumui, lietuvių dramaturgas Antanas Škėma savo romane „Balta drobulė“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!