Vanduo etnokultūroje

• Nemažai etninių papročių, susijusių su vandens sakralumu, apsivalymo galia išliko iki mūsų amžiaus vidurio.
• Svarbus vaidmuo priskiriamas vandeniui kalendorinėse šventėse, metų ciklo darbų pradžioje.
• Visoje Lietuvoje per Užgavėnes žmonės laistydavosi vandeniu, norėdami suaktyvinti gamtos gyvybingumą, paskatinti javų, ypač linų, derlių.
• Apliedavo besivažinėjančius rogėmis, persirengėlius.
• Vandeniu laistydavosi ir per Velykas.
• Anksti rytą atsikėlęs jaunimas apliedavo tebemiegančius, o kartais ištraukę iš patalo, nešdavo į upelį sušlapinti. Dusetiškiai sakydavo, kad toks žmogus visur būsiąs pirmas.
• Kiti sakydavo, jog reikia laistytis, kad linai geriau derėtų.
• Žmonės tikėjo, kad ankstų Velykų rytą nusiprausus vandenyje visus metus nesirgsi.
Jurginės
• Pirmą kartą po žiemos pargynus gyvulius iš ganyklos piemuo būdavo apliejamas vandeniu, kad gyvuliai būtų sveiki, kad karvės daugiau pieno duotų.
• Pirmąją arimo dieną apliedavo vandeniu artoją, kad derlius
• būtų geresnis.
• Susiruošusias audėklą austi
• merginas apliedavo vandeniu,
• nes manė, jog audeklas
• būsiąs tankesnis.
Joninės
• Žmonės manė , kad ypatingą galią vanduo turintis Joninių naktį.
• Tą naktį žmonės maudydavosi upėse, ežeruose, atlikdami apeiginį apsivalymą vandeniu.
• Buvo manoma, kas Joninių naktį išsimaudo, pasidaro daug gražesnis, sveikesnis.
Senasis tikėjimas, kad rasa – tai įasmeninta būtybė, teikianti gyvybingumo augmenijai, atsispindi Joninių ryto papročiuose.
• Senasis tikėjimas, kad rasa – tai įasmeninta būtybė, teikianti gyvybingumo augmenijai, atsispindi Joninių ryto papročiuose.
• Dar prieš saulei patekant šeimininkas
• eidavo apie rugių lauką nukrėsti rasą
• ir tuo padidinti derlių.
• Kuo didesnė Joninių rasa,
• tuo geresnio tikimasi
• derliaus.
• Buvo tikima, kad
• Joninių rasa gerina sveikatą,
• atjaunina žmones.
• Norėdami išsigydyti nuo ligų žmonės prausdavo veidą, voliojosi rasotoje pievoje.
Kūčios
• Kūčių dieną, kai namuose viskas iš pagrindų išvaloma, visi prausiasi. Tai turėjo apvalyti žmogų ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, nes sėstis prie kūčių stalo buvo galima tik visiškai švariam, be blogų minčių.
Vanduo šeimos tradicijose
• Apeiginis prausimasis, išlikęs šeimos tradicijose, siejamas
• su svarbiausiais
• šeimos įvykiais.
Vestuvės
• Per vestuves jaunikio namuose moša atnešdavo jaunajai indą su vandeniu praustis. Nusipraususi jaunoji įdėdavo į vandenį monetą.
• Šis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!