Kaunas, 2005.
Įvadas
Lietuvių liaudies drabužiai nuėjo ilgą raidos kelią. „Tautinis kostiumas yra kilęs iš liaudies apeiginio kostiumo, skirto šeimyninių švenčių apeigoms, visų pirma, vestuvėms.“ 1 Tačiau pagal mūsų papročius su juo ir laidodavo ne tik jauną (besiruošiantį vestuvėms), bet ir seną. Tas paprotys dar išlikęs Dzūkijoje. Beje, kaip vestuvinis drabužis kostiumas buvo vilkimas iki XX amžiaus vidurio. Jis padėjo išlaikyti lietuvišką dvasią tremtyje, emigracijoje. Kaip meno kūrinys, jis irgi pradėjo savo raidos kelią, patyrė įvairias įtakas, buvo ne kartą supaprastintas ir net nuvertinamas veikiant įvairioms aplinkybėms. Reikia pabrėžti, kad nėra vieno Lietuvos tautinio kostiumo. Yra regioniniai: žemaičių, klaipėdiečių (Mažosios Lietuvos), aukštaičių, dzūkų, kapsų, zanavykų. Jie skiriasi skirtingais spalviniais deriniais, forma, detalėmis. Tai pabrėžia vietinių tradicijų vyravimą, kurios formavosi šimtmečius. Regioninis kostiumas – mūsų tautos savitumo bruožas. Pagal apeiginę paskirtį kostiumas buvo siuvamas jaunai merginai ir vaikinui vestuvėms. Kai kurias kostiumo dalis jie paveldėdavo. Apeiginė kostiumo prasmė, kad jį dėvintis jaunas žmogus jau yra subrendęs ir jam laikas vesti. Kostiumo pilnatvei būtini papuošalai. Buvo priimtina dėvėti tik karolius: gintaro, koralo, sidabro. Auskarai, archeologinės sagės nedėvimos. Tikėta, kad papuošalai yra garbės ir net sveikatos ženklas. Prie tautinio kostiumo avėti juodi uždari batai.
Tautinio kostiumo istorija
Sprendžiant iš archeologinių iškasenų, I – IV amžiais drabužiai buvo siuvami iš storų vilnonių ir plonų lininių audinių. Jų liekanų rasta Šernų, Stragnų (Klaipėdos raj.), Rūdaičių ( dab. Kretingos raj.) kapinynuose, Švenčionių raj. pilkapiuose. Pagal archeologinę medžiagą yra rekonstruoti senovės lietuvių drabužiai. „Moterų drabužius sudarė galvos danga, lininės medžiagos aukštu uždaru kaklu palaidinė, susegama sege, gana ilgas vilnonis sijonas, prijuostė, padabinta žalvariu. Viršutinis apsiaustas - storo vilnonio audinio skara, gausiai puošta žalvariu, ant krūtinės susegta didele sege ar smeigtuku. Moterys dėvėjo daug papuošalų: ant rankų – po kelias apyrankes, ant kaklo – žalvarines ir sidabrines antkakles, plaukus prismeigdavo smeigtukais. “ 2
Pagal rašytinius XVI – XVIII amžiaus šaltinius, Lietuvių liaudies drabužiai...
Šį darbą sudaro 4303 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!