Sutartinės lietuvių liaudies kūryboje

Šalia kitų tautosakos žanrų lietuvių liaudis sukūrė ir išlaikė būdingą dainų rūšį- sutartines. Šviesia ir giedria nuotaika jos atskleidžia liaudies gyvenimo vaizdus, liaudies mintis ir jausmus. Savitas sutartinių grožis parodo nuostabų liaudies žmonių sugebėjimą paprasčiausiomis priemonėmis sukurti didžiai meniškus vaizdus, kur veržli mintis, dvasinis gilumas neatskiriamai susisiejęs su paprastumu ir nuoširdumu.
Sutartinės, atskleisdamos senosios tautosakos dėsningumus, glaudžius ryšius su darbo procesais, turi itin didelės vertės tiriant tiek lietuvių tautosakos, tiek pasaulinės liaudies poezijos bei muzikos istoriją1. Be to, šiose dainose ryškiausiai atsispindi nacionalinė lietuvių tautosakos specifika, originalios liaudies kolektyvinio dainavimo formos. Sutartinės yra neišsenkantis šaltinis tolesniam nacionalinės lietuvių literatūros, muzikos ir choreografijos tradicijų plėtojimui.
Sutartinės - savita lietuvių liaudies dainų rūšis. Gausiame mūsų liaudies kūrybos palikime jos užima ypatingą vietą, sudaro atskirą lietuvių liaudies dainų žanrą, pasižymi originaliomis poetinėmis ir muzikinėmis išraiškos formomis, sudėtinga daugiabalse architektonika2. Ši dainų rūšis liaudies vadinama įvairiai : sutarinėmis, satarytinėmis, sutarytėmis, sutartynam, saugėmis, kapotinėmis, palaistėmis...
Kartais žmonės jas pavadina čiūtelėmis, ciutelėmis, dėl dažnai pasitaikančio priedainio čiuta, ciuta. Tautosakos literatūroje be šio termino jos dar buvo vadinamo giesmėmis. Giesmėmis jas vadinta, norint atskirti nuo ištisinių dainų. Tačiau giesmės pavadinimas, kai jis taikomas dainos sąvokai, yra tarmybė: seniau tose vietovėse, kur užtinkama mūsų aptariamoji poezija, giesmėmis buvo vadinamos visos dainos, tuo pačiu ir sutartinės.
Būdamos polifoninės dainos, sutartinės negali būti dainuojamos vieno žmogaus: jas dainuoja mažiausiai du asmenys. Tačiau kiek bebūtų dainuotojų, koks bebūtų sutartinės atskirų partijų skaičius, vienu metu dainuoja tik du balsai. Todėl sutartinės yra dviejų balsų polifoninės dainos su savaimingais balsų judėjimo ir jungimo principais. Jos pasižymi savito stiliaus melodika, tvirta, sinkopuota ritmika, taisyklinga struktūra. Polifoninis daugiabalsumas, remdamasis atskirų balsų gyvu, savitu suderinimu, padeda visapusiškiau atskleisti sutartinių turinį, išryškinti meninius vaizdus, praturtinti muzikinį paveikslą6.
Sutartinės skirstomos į kelias rūšis. Pati liaudis jas skirsto pagal du kriterijus – atlikėjų skaičių ir atlikimo būdą.
Skirstymas rūšimis pagal pirmąjį kriterijų yra vienas iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!