Valdžių pasidalijimo principas Lietuvos Respublikoje (LR)

_____________________
(Parašas)
_____________________
(Dėstytoja V. Čiurlytė)
_____________________
(Data)
Vilnius 2007
ĮVADAS
Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia - tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas svarbiausias būdas.
Savo darbe aš kalbėsiu apie Lietuvos Respublikos valdžių padalijimo principą. Laikantis minėto konstitucinio principo, apžvelgsiu kiekvieną valstybės valdžios instituciją atskirai. Aptarsiu jų funkcijas, įgaliojimus, struktūrą ir darbo tvarką.
1. VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS
Valdžių padalijimo principas yra įgyvendintas daugelyje valstybių. Valdžių padalijimo principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje. Kur sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Demokratinėse šalyse valstybės valdžios institucijų organizavimo pagrindinis principas yra valdžių padalijimo į įstatymų leidžiamąją (Seimas), vykdomąją (LR Prezidentas ir Vyriausybė) ir teisminę (Teismai), kurios yra visiškai savarankiškos ir nepriklausomos, teorija. Kiekvienai valstybės valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios ribų negalima viršyti, apibrėžiama jų tarpusavio sąveika.
2. SEIMAS
Kiekvienos demokratinės valstybės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas. Lietuvoje parlamentas vadinamas Seimu. 1992m. priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrą istorinį vardą.
Seimo rinkimų tvarka. Į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS) renkamas 141 tautos atstovas ketveriems metams. Rinkimai vyksta remiantis lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu. Balso teisę turi LR piliečiai sulaukę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintus neveiksniais. Seimo nariu gali tapti LR pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir yra ne jaunesnis kaip 25 metų.
Kandidatus į Seimo narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų. Seimas laikomas išrinktu, kai yra ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
Be eilinių Seimo rinkimų, gali būti ir pirmalaikiai rinkimai. Juos gali paskelbti ir LR Prezidentas.
Seimo nario teisinis statusas – tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, nutrūkimą bei veikimo laiką, nario pareigas ir teises, atsakomybę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!