2008
Įžanga
Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 metais, jau atšventė savo dešimtmetį. Šia proga 2002 m. kovo 15-16 d. surengtoje konferencijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas E. Kūris konstatavo: “Šiandien į visą nacionalinę teisę žvelgiama per jos konstitucingumo prizmę <…> teisės nuostatos turi būti suderintos ne tik tarp savęs, bet ir su konstitucija. Maža to: būtent konstitucija, kaip visos teisės sistemos pamatas, yra svarbiausia jų tarpusavio darnos sąlyga”1.
Lietuvos Respublikos Konstitucija – neabejotinai svarbiausias ir autoritetingiausias teisės šaltinis žmogaus teisių srityje. Galima teigti, kad joje įtvirtintas žmogaus teisių sąrašas atitinka Lietuvos Respublikos pasirašytų tarptautinių sutarčių žmogaus teisių klausimais nuostatas2. O tai yra ypatingai aktualu, kadangi Lietuva privalo vykdyti visus prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, šiuo atveju – garantuoti Lietuvos Respublikos gyventojams pagrindines žmogaus teises, kurias įtvirtino tarptautinė bendruomenė Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautinių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakte ir jo fakultatyviniame protokole, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei jos protokoluose ir t.t. Tik gerbianti žmogaus teises valstybė gali būti vadinama teisine ir demokratine valstybe.
Šis tarptautinių teisės aktų paminėjimas nėra atsitiktinis: juk remiantis jais buvo konstruojamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teisių ir laisvių katalogas. Šiandien, Lietuvai stovint ant Europos Sąjungos slenksčio, neabejotinai teks užtikrinti pagrindines žmogaus teises, kadangi Europos Sąjungoje yra įtvirtintas principas, jog “pats Europos Teisingumo Teismas turėtų teisę panaikinti kiekvieną žmogaus teises pažeidžiančią Bendrijos teisės nuostatą”3. Taigi aiškintis, gilintis bei nagrinėti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises – neabejotinai reikalingas ir svarbus dalykas. Šis darbas galbūt bus nedidelis indėlis tolimesnėms studijoms apie politines žmogaus teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
I. Politinių teisių ir laisvių samprata
Žmogaus teisės – esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė. Žmogaus teisės yra ne vien teisinė, bet ir filosofinė, politinė, dorovinė kategorija. “Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės” – skelbia 18 Konstitucijos straipsnis. Ši norma – viso žmogaus teisių konstitucinio instituto pagrindas. Būtent dėl prigimtinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!