1940 – 1941 m. – vieni tragiškiausių Lietuvos istorijoje. Šalis atsidūrė dviejų totalitarinių valstybių – Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos - ekspansijos centre. Prasidėjus Antrąjam pasauliniui karui, jau po keletos dienų Sovietų Sąjunga, naudodamasi tuo, kad Raudonoji armija iš lenkų atėmė Vilniaus kraštą, 1939 m. spalio 10 d. Savitarpio pagalbos sutartimi grąžino jį Lietuvai, su sąlyga, kad jo teritorijoje dislokuoti karines bazes, sudariusias prielaidas karinei jos okupacijai. Pagaliau 1940 m. birželio 14 d. Maskvos ultimatumas Lietuvos vyriausybei, kuriuo pareikalauta sudaryti naują vyriausybę, įsileisti į savo teritoriją papildomą sovietų karinį kontingentą ir atiduoti teismui, iškėlus niekuo nepagrįstus kaltinimus, aukštus valstybės pareigūnus, reiškė tų prielaidų realizavimo pradžią.
Nesulaukęs vyriausybės paramos savo siūlymui atmesti Maskvos reikalavimus, Respublikos Prezidentas A.Smetona nutarė pasitraukti į užsienį. Prieš išvykdamas jis pasirašė oficialų aktą, kuriame motyvuodamas sunegalavimu ir remdamasis 1938 m. Lietuvos Konstitucijos 71 str. („Respublikos Prezidentui sergant arba esant užsienyje, jį pavaduoja Ministras Pirmininkas“), jį pavaduoti pavedė Ministrui Pirmininkui A.Merkiui.
1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenė (apie 15 tūkstančių kareivių) peržengė Lietuvos sieną. Prie jų prisijungė Lietuvos teritorijoje įsteigtose bazėse dislokuotos Raudonosios armijos dalys. Lietuvos valstybė buvo okupuota. Vykdyti krašto inkorporavimą į SSRS birželio 15 d. Į Kauną atvyko SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas V.Dekanozovas. Jis numatė žmones marionetinei Lietuvos valstybei. Respublikos Prezidento pareigas einantis A.Merkys pasirašė du teisės aktus. Pirmuoju jis paskyrė kairiųjų pažiūrų žurnalistą J.Paleckį Ministru Pirmininku ir pavedė jam sudaryti vyriausybę, o antruoju patvirtino V.Dekanozovo numatytą, bet J.Paleckio oficialiai pristatytą naująją Ministrų tarybą. Šį vyriausybė buvo neteisėta, nes einančio Prezidento pareigas A.Merkio konstitucinės galios buvo mažesnės negu Prezidento ir jis neturėjo teisės skirti Ministro Pirmininko. Svarbiausia, pasak M.Romerio, valstybei patekus į svetimos valstybės karinę ir politinę dispoziciją, ji jau nebebuvusi nepriklausma ir suvereni, jos vyriausybė veikusi jau svetimos valdžios vairuojama, todėl faktiškai tai buvęs konstitucinis perversmas.
Okupantai kurį laiką stengėsi veikti,...
Šį darbą sudaro 1963 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!