Lietuvos konstitucingumo raida

Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesnės nei kaimyninėse šalyse: valstybinės teisės normų buvo jau paprotinėje teisėje, po to – valdovų aktuose, o XVI a. pradžioje kai kurios šios teisės nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicijų užuomazga.
Pagrindinė visų Statutų idėja – Lietuvos valstybingumo ir LDK teisių apsaugojimas.
Pirmojo Lietuvos Statuto ( 1529m. ) preambulėje pabrėžiama, kad statutes skiriamas visiems valdiniams, nepaisant jų luominės priklausomybės . Vienodai jis privalomas gyventojams ir valdžios institucijoms taip pat ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Taipogi nustatyta, kad teismai turi visiems taikyti tą pačią rašytinę teisę.
Konstitucinio turinio teisės ir normos dėstomos daugiausiai I-ajame šio Statuto skirsnyje Čia suformuluotos tokios nuostatos kaip: Lietuvos suverenumo; Teritorijos neliečiamumo; LDK valstybinę santvarką – valdovą, Seimo struktūrą ir prerogatyvas, jų tarpusavio santykius; LDK yra savarankiška, gyvuojanti skyrium nuo Lenkijos, valstybė.
Nustatyti įsipareigojimai kunigaikščiui: Apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę, garbę, teritorinį integralumą, užkirsti kelią svetimšalių įsigalėjimui, nemažinti valstybės žemių, nežeminti Lietuvos ir jos Ponų tarybos, kuri bajorams buvo aukščiausias valdžios organas ir teisminė instancija, be Ponų tarybos žinios nedalysiąs valstybės dvarų, neskirsiąs kraštui privilegijų. Jis taipogi įsipareigoja saugoti visų valdinių teises ir laisves, laikytis senųjų privilegijų ir papročių, o naujus įvesti tik su Ponų tarybos žinia.
Skelbiama teisė išvykti iš kunigaikštystės į kitas šalis, išskyrus priešo žemę, teisė bajorams vykti į užsienį mokytis karybos.
Statutas mėgina ginti ir moterų turtines teises ir garbę.
Iš Statuto teksto išplaukia ir svarbiausių konstitucinių žmogaus teisių užuomazgos: vienodų sąlygų ginčo šalims teismo procese nustatymas, kiekvieno atsakomybė tik už savo veiksmus, nebuvimas atsakomybės be kaltės, išimtinė teismo teisė nustatyti kaltę ir skirti bausmę.
Pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje Statute surašytos bajorų teisės ir pareigos, jų tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su didžiuoju kunigaikščiu. Nepaisant bajorų teisių platumo – jos neprilygo ponų teisėms, nes:
1. Nors bajorai ir dalyvavo Seime, bet ten dar neturėjo sprendžiamos galios;
2. Bajorus, skirtingai nuo ponų, kuriuos teisė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!