Lietuvos konstitucijų raida 1918–1940 metais

Lietuvos konstitucijų raida 1918 – 1940 m.
Konstitucijos yra rašytiniai dokumentai – valstybei skirtų taisyklių visuma, arba realaus gyvenimo institutai, reguliuojantys politinės valdžios įgyvendinimą viešąjame sektoriuje ir individų bei valdžios savitarpio santykius. Konstitucijos sąvoką interpretuojant pažodžiui, ir realistiškai, svarbiausias elementas yra taisyklė arba kitaip – taisyklių aibė. Konstitucijas paprastai sudaro rašytinės taisyklės, turinčios nustatyti institutų kūrimą ir palaikymą. Panaši yra įstatimų funkcija.
Konstitucijos atsirado tik naujaisiais laikais, pradėjus įgyvendinti demokratinį valdymo būdą. Konstituciją kaip visuomenės ir valstybės raidos, socialinės pažangos, demokratijos plėtojimo pakopą sąlygoja istorinės aplinkybės.
1918 m. vasario 16d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, po 8 mėnesiu buvo patvirtinti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai, kuriuose, 1919 m. balandžio 4 d. padarius papildymus, buvo įtvirtintos pagrindinės valstybės institucijos kaip neabejotini demokratiniai pradai.
1920 m. birželio 10 d. priimama Laikinoj Lietuvos valstybės Konstitucija, įtvirtinusi parlamentinės respublikos modelį, apibrėždama valstybės organų sistemą, numatė svarbias piliečių asmenines ir politines teises ir laisves.
„Konstitucija, konstitucingumas, konstitucionalizmas – tai žodžiai ir sąvokos, kurios tapo ypač aktualios šiandien išsivadavusių iš komunizmo despotijos šalių, taip pat ir Lietuvos politologijai, teisės mokslui ir visuomenės sąmonei“.
Konstitucijos esmę geriausiai išreiškia dvi idėjos: valdžios ribotumas bei žmogaus teisių ir laisvių apsauga. Labai svarbu konstitucinius pradus įtvirtinti visoje teisinėje sistemoje.
Suprasti konstitucijas reiškia matyti, kaip jos įsilieja į teisinę tvarka.
Laikinieji nepriklausomos Lietuvos valstybės konstituciniai aktai
Svarbiausias XX a. antrame dešimtmetyje atstatytos Lietuvos valstybės konstitucinės svarbos aktas yra 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos tarybos nutarimas. Juo iš esmės remiasi moderniosios Lietuvos valstybės buvimas ir visi vėlesnieji ir nuolatiniai – jos konstituciniai dokumentai.
Vasario 16-osios nutarimu Lietuvos taryba, remdamasi pripažinta ir tuo metu tapusi ypač populiaria tautų apsisprendimo teise ir pačią taryba suformavusios Lietuvos Vilniaus konferencijos nutarimu, paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“ .Šis aktas reiškė viešą pranešimą, kad netenka visi buvę prievarta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!