Žmogaus teisių raida Lietuvos Respublikos Konstitucijose

I. ŽMOGAUS TEISĖS YRA PRIGIMTINĖS …………………………………………3 – 4 p.
II. ŽMOGAUS TEISĖS 1918 – 1940M. LAIKOTARPIO KONSTITUCIJOSE …….5 – 7 p.
IŠVADOS ………………………………………………………………………………...11 p.
LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………….12 p.
Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Pagarba žmogaus teisėms liudija šalies civilizuotumą. Lietuvos ir kitų valstybių okupacijos parodė, ką reiškia žmogaus teisių pamynimas.
Pirmieji istoriniai žmogaus teisių dokumentai, kurių nuostatos yra visų civilizuoto pasaulio konstitucijų šerdis, žmogaus teises ir laisves laiko prigimtinėmis, neatimamomis ir įvardija jas akivaizdžiomis tiesomis.
Konstitucinės teisės tradicija Lietuvoje galėtų būti skaičiuojama net ne dešimtimis metų, o šimtmečiais. XVI a. Lietuvoje formavosi teisinė žmogaus teisių samprata. Pagrindinių teisių dvasia atsispindi jau I Statute. Jo preambulėje nurodoma, kad Statutas skirtas visiems pavaldiniams, kokio luomo jie bebūtų. Jau buvo įtvirtinta nuostata, kad visi turi būti teisiami pagal vieną rašytinę teisę.
Į 1992 m. Lietuvos Respublikos konstituciją žmogaus teisės sugrįžo kaip viso pasaulio patirtis. Ją veikė svarbiausi tarptautinės teisės aktai.
Šiame darbe stengiamasi pateikti konstitucinių nuostatų, reglamentuojančių pagrindinių žmogaus teisių apsaugą tarpukario laikotarpio ir dabar veikiančioje Lietuvos valstybės konstitucijose, analizę.
Ruošiant darbą buvo panaudota:
1. Mokslinė literatūra ir moksliniai straipsniai;
2. Elektoniniai informacijos šaltiniai apie žmogaus teises ir jas ginančių institucijų veiklą;
3. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantis asmens teisių apsaugą ir įgyvendinimą.
I. ŽMOGAUS TEISĖS YRA PRIGIMTINĖS
Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė. Žmogaus teisė yra ne vien teisinė, bet ir filosofinė, politinė, dorovinė kategorija. Žmogaus teisės atsiranda ne valstybės valia, bet žmogus įgyja jas gimdamas. Ši teisė neatskiriama nuo individo, ji nesisieja nei su teritorija, nei su tauta. Prigimtines teises žmogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos įtvirtintos valstybės teisiniuose aktuose, ar ne. Valstybė jų negali atimti. Žmogaus teisės – tai teisė veikti savo valia, vadovautis laisvu apsisprendimu; tai savarankiškas ir nepakartojamas asmenybės savęs įkūnijimo ir reiškimosi būdas; tai priemonė, padedanti siekti dvasinių ir materialinių vertybių, realizuoti žmogaus sugebėjimus. Žmogaus teisės universalios, jos priklauso kiekvienam.
Teisiniu požiūriu sąvokos „teisės“ ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!