Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija ir Lietuvos konstitucinė teisė

Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos konstitucinės teisės santykis yra aktuali šių dienų problema, nes Lietuva yra viena iš narių kandidačių, ketinančių 2004 m. įstoti į Europos Sąjungą.
Lietuvos Respublika 1993 m. gegužės 14 d. tapo Europos Tarybos nare, tą pačią dieną ji pasirašė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją. Lietuva, tapusi Tarybos nare, jautė būtinybę prisijungti prie Konvencijos. Šis valstybės veiksmas turėjo ne tik politinę, bet ir teisinę reikšmę. Lietuva dar nebūdama Europos Tarybos nare, rengdama savo įstatymus atsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Todėl mano tikslas – panagrinėti Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykį.
Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė. Jos yra ne vien teisinė, bet ir pilietinė, politinė, dorovinė kategorija. Nacionalinėje teisėje įtvirtinta žmogaus teisių koncepcija grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Žmogaus teisės – svarbi teisinė vertybė, kurią valstybės valdžios institucijos ir pareigūnai turi gerbti bei saugoti.
Šio darbo uždaviniai: atskleisti žmogaus teisių ir laisvių Konstitucijoje įtvirtinimo prasmę; išsiaiškinti ratifikuotų tarptautinių sutarčių taikymo ypatybes Lietuvoje; aptarti Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją ir išsiaiškinti kiek ji prieštarauja ar ne Lietuvos konstitucinei teisei.
Rašydama šį darbą rėmiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR tarptautinių sutarčių įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos tekstais bei moksline teisės literatūra ir jos analize.
Vienu sakiniu pasakyti, kas sudaro žmogaus teisių ir laisvių juridinę esmę, iš esmės neįmanoma. Tai parodo ir nevisai aiškus Konstitucijos (18str.) sakinys:“ Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Šios teisės ir laisvės nėra apibrėžtos. Jų įtvirtinimo Konstitucijoje prasmė – suteikti žmogui teisinės (tiek teisminės, tiek neteisminės) savigynos priemones. Žmogus, remdamasis tam tikrą teisę ar laisvę įtvirtinančia Konstitucijos nuostata, gali apginti save ir savo teises bei laisves. Žmogaus teisių ir laisvių, kaip tam tikro konstitucionalizuoto būvio principų įtvirtinimo Konstitucijoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!