Tarpukario Lietuvos Konstitucijos ir jų reikšmė

XX a. Lietuvai buvo sudėtingas. Pasauliniai karai atnešė didžiulių sunkumų, tačiau nuolatinės okupacijos ne tik nepalaužė šios tautos, bet ir kėlė ryžtą nepasiduoti. Laisvę reikėjo garantuoti įstatymais.
Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Tik priėmus konstituciją, įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, pagrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises. Valstybės politines sistemos veikimas, jos sudėtinių dalių sąveikos galimybės priklauso būtent nuo šio pagrindinio valstybės įstatymo.
Tarpukario metais Lietuvos konstitucijos buvo ne kartą keičiamos, tačiau kiekviena iš jų paliko savo pėdsaką.
Darbo objektas: tarpukario Lietuvos konstitucijos.
Darbo tikslas: atskleisti tarpukario Lietuvos konstitucijų reikšmę.
1. Aptarti tarpukario konstitucijų pagrindinius bruožus.
2. Atskleisti tarpukario konstitucijų reikšmę.
XX a. antrame dešimtmetyje atkūrus Lietuvos valstybę, svarbiausias konstitucinės svarbos aktas buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos tarybos nutarimas. Juo iš esmės remiasi moderniosios Lietuvos valstybės buvimas ir visi vėlesnieji jos konstituciniai dokumentai.
Vasario 16-osios nutarimu Lietuvos taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Taigi šis aktas reiškė viešą pranešimą, kad netenka galios visi buvę prievarta Lietuvai primesti valstybiniai ryšiai su svetimomis šalimis.
Savo teisę kalbėti tautos vardu Taryba grindė tuo, kad ji tuo metu buvo vienintelė lietuvių tautos atstovybė. Tačiau, būdama ne tautos išrinkta, Taryba negalėjo atstovauti bendrajai tautos valiai, todėl akte pabrėžė, jog Lietuvos valstybės pagrindus ir santykius su kitomis valstybėmis nustatysiąs visų jos gyventojų demokratiškai išrinktas Steigiamasis seimas. Tad aukščiausioji valdžia priklauso tautai – piliečiams, o šie ją deleguoja jų pačių išrinktai atstovybei.
2.1. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai
1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės taryba priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. Dokumento preambulėje ji priminė, jog nesiima Steigiamojo seimo teisės spręsti Lietuvos Valstybės valdymo formos. Reikšdama suverenią valstybės galią, ji steigia laikinąją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!