Lietuvos ir Italijos Konstitucijos: jų panašumai ir skirtumai

Žodis „konstitucija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „constitutio“. Jis lietuviškai reiškia nusistatymą, įrengimą, sukūrimą. Istoriškai tai senovės Romos imperatorių aktai: ediktai, dekretai, mandatai, reskriptai. Tačiau senovės Romoje šiuolaikine prasme konstitucijų kaip pagrindinių įstatymų, tautos įstatymų valdžiai ir konstitucinės teisės nebuvo. Nebuvo jų ir viduramžiais, nors vienoje, kitoje Europos šalyje „konstitucijos“ terminas buvo vartojamas charakterizuojant chartijas, kurios nustatydavo feodalų laisves ir privilegijas. Toks konstitucinės reikšmės pirmasis aktas buvo priimtas Anglijoje (1164, „Constucion of Clarendon“).
Vėlesniais laikais, tik nuo Amerikos 1787 metų konstitucijos priėmimo, prasidėjo šiuolaikinių konstitucijų raida pasaulyje, ėmė formuotis konstitucinė teisė. Europoje buvo priimta Žečpospolitos Gegužės 3 – šios konstitucija ir Prancūzijos konstitucija su 1797 metų Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kurios turėjo didelės įtakos daugelio valstybių konstitucijoms.
Dabar konstitucija tai pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.
Konstituciją gali turėti regionas, valstybė ar valstybių sąjunga, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės.
Konstitucijų būna rašytinių ir nerašytinių: rašytinė konstitucija būna arba vienas aktas, arba kelių konstitucinių įstatymų visuma; nerašytinė susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių, precedentų.
Konstitucinė teisė yra svarbiausia atskirų šalių teisės šaka, mokslo šaka ir mokomoji disciplina. Jos negalima studijuoti nestudijuojant Konstitucijos kaip pagrindo konstitucinįs teisės šaltinio, konstitucinių įstatymų, kitų konstitucinės teisės šaltinių.
Lietuva turi seną konstitucinę tradiciją. Žinomiausias yra Lietuvos Statutas – Lietuvos įstatymų rinkinys. Jis remiasi senovės lietuvių papročių teise, vėlesniais kunigaikščių įstatymais. Lietuvos Statutas buvo paskelbtas 1529 metais. Į jį buvo įtraukta lenkų, vokiečių ir rusų teisės įstatymų. Taip pat romėnų Justiniano kodekso dalys. Lietuvos Statutas pakartojo 1434 metų Žygimanto I privilegiją, kuri nustatė, kad nė vienas bajoras negali būti suimtas be teismo sprendimo. Tai vadinamoji „neminem captivabimus nisi jure victu“ privilegija. Svarbu pabrėžti, jog tai nustatyta 250 metų anksčiau negu garsioji Anglijos Habeas Cirpus Act.
Lietuvos Statutas virto lyg mūsų konstitucija, nes teisiškai įtvirtino visuomeninės ir valstybinės santvarkos pagrindus, kai kurių valstybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!