Konstitucija yra aukščiausias valstybės įstatymas. Jis įtvirtina svarbiausius valstybės visuomeninius santykius: valstybės konstrukciją, elementus, jų funkcionavimo pagrindus, kompetenciją. Ji apibrėžia tautos suverenitetą ir jo įgyvendinimo mechanizmą, tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos institutus. Taip pat Konstitucija įtvirtina žmogaus ir piliečio teisinę padėtį valstybėje, jo santykius su valstybe, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą.
Konstitucijos normos yra privalomos įstatymų leidėjui. Konstitucija riboja valdžios galias, todėl valdžia negali peržengti jai Konstitucijoje suteiktų tautos įgaliojimų ir pažeisti asmenų teisių. Tai vienas iš pačių svarbiausių principų kuriant teisinę valstybę ir pilietinę visuomenę.
Gerai dirbančiai įstaigai ar firmai turėti savo nuostatus, valstybei ar valstybių sąjungai - savo konstituciją, yra suprantamas ir ne tik garbės reikalas. Pagal šį pagrindinį įstatymą, kuris yra visų teisės aktų kondensuotas sąvadas, gyvena ir šalis, ir tarptautinė organizacija, ir jos pilietis ar narys.
Vienas aktualiausių šiandienos klausimų Europos brandos, stiprėjimo procese ir ES sistemos stabilesnį funkcionavimą užtikrinančių veiksnių, yra naujosios ES Konstitucijos sėkmingas ratifikavimas ir įsigaliojimas. Lietuva suskubo ir jau pritarė naujajai Europos Konstitucijai. Buvo žinoma, kad jei nė viena narė nepasipriešins, Konstitucija įsigalios 2006 m. lapkričio 1 d., antraip gresia jos įšaldymas.
Neabejotinas yra temos naujumas bei aktualumas, kadangi šiuo metu vykstantį eurointegracinį procesą labai įtakoja Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo procesas. Tai viena dažniausiai aptarinėjamų temų paskutiniu metu. Ypač daug nerimo sukėlė Prancūzijos referendumo dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo rezultatai – Prancūzijos piliečiai pirmieji, pasipriešinę Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimui. Tačiau tai nėra vienintelė šios temos aktualumo priežastis. Konstitucinės sutarties ratifikavimas įtakoja mūsų teisinę sistemą, jos naujoves ir pakeitimus. Taigi svarbu aptarti Konstitucijos Europai ir nacionalinės konstitucijos priėmimo, įsigaliojimo tvarką bei galimybes. Kiti svarbūs kriterijai šių teisės aktų santykiui atskleisti yra jų keitimo tvarka, reglamentuojamų santykių pobūdis, valdžių padalijimo bei įstatymų leidybos nuostatos.
1. aptarti Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir nacionalinės konstitucijos atsiradimo istoriją, išskirti svarbesnius kievienos jų bruožus;
2. aptariant Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir LR Konstitucijos...
Šį darbą sudaro 6778 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!