Europos Sąjungos (ES) Konstitucija

Europos Sąjungos konstitucijos kūrimo idėja dažniausiai yra pristatoma kaip bandymas supaprastinti steigiamuosius Europos Bendrijų dokumentus, sujungti į vieną dokumentą visas sutartis, įvykdyti ES decentralizuojančias reformas, visa tai pateisinant kaip kelią į geresnį ir demokratiškesnį valdymą sąjungos, kurią sudarys 25 valstybės, kuris bus daug arčiau eilinio europiečio.
Sutarties dėl Europos Konstitucijos (toliau ES Konstitucija) dokumentas1 daugiau nei metus buvo politinių diskusijų objektas, todėl objektyvią analizę, remiantis esama medžiaga (dažnai apsiribojančia einamųjų Konvente svarstomų klausimų analize) pateikti yra ganėtinai sunku. Detaliausiai diskusiją vykusią dėl ES dokumentų supaprastinimo atspindi pačio Konvento ir jo darbo grupių dokumentai bei jo rengtos ataskaitos, kuriomis pagrinde bus ir remiamasi šiame darbe.
Tikriausiai pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad supaprastinimas, rengiant ES Konstituciją buvo suprantamas kaip “padaryti aiškia”, tačiau buvo būtina užtikrinti, kad vienodą juridinę-politinę galią turintys teisės aktai turės ir tą patį demokratinio legitimumo pagrindą. Be to, siekta ne tik supaprastinti teisės instrumentus, jų hierarchiją, kalbą, bet ir jų priėmimo procedūras.
1. ES SUTARTYSE IKI ŠIOL GALIOJUSIŲ TEISĖS INSTRUMENTŲ ĮVAIROVĖ
Pirminę ES teisės instrumentų klasifikaciją nustatė 249 Europos Bendrijos Steigimo Sutarties straipsnis, kurį papildė nemažai išvestinės teisės aktų, ir kai kurie iš jų pavadinti taip pat, kaip minėtame straipsnyje išvardintieji, tačiau turi savų ypatybių. Tačiau teisės aktų pobūdžio įvairovė ir pavadinimų panašumas dažnai kelia problemų dėl nustatymo, ar konkretus aktas yra įpareigojančio pobūdžio.
249-ajame straipsnyje pateikiamas klasikinis Europos Sąjungos teisinių aktų ir jų veiksmingumo sąrašas. Straipsnyje išskiriami privalomieji aktai (sprendimas, reglamentas ir direktyva) ir neprivalomieji aktai (rekomendacija ir nuomonė). (Pažymėtina, kad rekomendacijos ir nuomonės vis dėlto turi teisines pasekmes, ypač kaip aiškinamieji instrumentai).
Kalbant apie privalomuosius aktus, sprendimas “jame nurodomiems adresatams yra privalomas su visais savo elementais”. Taigi, sprendimas yra individualus, ne visuotinio galiojimo aktas. Direktyva ir reglamentas, priešingai, yra visuotinio galiojimo ir norminio pobūdžio aktai. Tačiau direktyva būna adresuota Šalims narėms ir įpareigoja jas būtinai pasiekti nustatytą rezultatą, o reglamentas būna skirtas tiesiogiai piliečiams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!