Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kaita (1918 - 1940 metais)

Kaunas 2005
TURINYS
1) ĮVADAS...........................................................................................................................................3
2) LIETUVOS TEISMŲ SISTEMA IR JOS RAIDA..........................................................................4
2.1 Bendrosios kompetencijos teismai.............................................................................................4
2.2 Klaipėdos krašto teismai.............................................................................................................9
2.3 Ypatingieji teismai....................................................................................................................10
3) LAIKINOJO LIETUVOS TEISMŲ IR JŲ DARBO SUTVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMAS....................................................................................................................................11
4) LITERATŪRA...............................................................................................................................13
1. ĮVADAS
Teismas yra vienintelė Valstybės institucija vykdanti teisingumą. Teismas sprendžia visus valstybėje iškylančius teisinius ginčus, priima sprendimus dėl dalyvių teisių apribojimo, sprendžia įstatymų ir sprendimų kolizijas bei aiškina valstybės taisykles.
Carinė ir kaizerinė okupacijos iki pamatų sugriovė teisingumo sistemą, gyvavusią Lietuvoje iki XVIII amžiaus pabaigos.
Pirmą kartą Kauno apygardos teismas minimas 1883 m. lapkričio 26 d., kaip vienas iš Rusijos imperijos teismų, pradėjusių veikti Kauno gubernijos teritorijoje. Tuo metu Kauno apygardos teismas veikė kaip pirmosios instancijos teismas, sprendęs civilines ir nagrinėjęs baudžiamąsias bylas, tokias kaip žmogžudysčių, kontrabandos, vagysčių, netikrų pinigų padirbinėjimo, nepaklusimo valdžiai. Kauno apygardos teismas 1918 m. gruodį jau veikė. Sunkiausias – teismo įkūrimo – darbas teko pirmajam Kauno apygardos teismo pirmininkui Vladui Mačui. Pirmiausia teko pasirūpinti, kad išsikraustydami vokiečiai nesunaikintų bylų ir imtis priemonių, kad būtų paleisti už politinius nusikaltimus okupacinei valdžiai nuteisti kaliniai. Darbą apsunkino ir tai, kad bylos ir kalėjimai tebebuvo vokiečių rankose, o perėmus kalėjimą savo žinion, kilo problema, kur gauti maisto produktų tuo metu kalintiems 240 – čiai kalinių.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 m. – 1940 m. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas vykdyti buvo paskirti 5 teisininkai.
Vladas Mačys 1918 – 1922 m. Dirbo Kauno apygardos teismo pirmininku.
Simanas Petrauskas pirmininkavo 1922 – 1926 m.
Juozas Grigaitis vadovavo Kauno apygardos teismui 1926 – 1933 m.
Andrius Dubinskas 1934 – 1938 m. Kauno apygardos teismo pirmininkas.
Karolis Žalkauskas nuo 1939 – 1940 m. dirbo Kauno apygardos teismo pirmininku.
Lemtingi Lietuvai, o kartu ir jos teisinėmis institucijoms buvo 1940 m. sovietinė krašto okupacija ir aneksija. Sovietinė vyriausybė 1918 – 1940 m. veikusius teismus vertino kaip buržuazinio išnaudojimo įrankį, todėl jie buvo likviduoti.
2. LIETUVOS TEISMŲ SISTEMA IR JOS RAIDA
2.1 Bendrosios kompetencijos teismai
Viena iš svarbiausių XIX a. antrosios pusės reformų Rusijoje buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!