Lietuvos Respublikos (LR) konstitucinės teisės šaltinių sistema

UTENOS KOLEGIJOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO teisės studijų programa Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės šaltinių sistema Kursinis darbas Darbą atliko T2-02N grupės studentas 2004-03- Darbą tikrino Dėstytoja Eglė Mackuvienė 2004-03- UTENA 2004 Turinis Įvadas .................................................................................................................................3 1. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka.......................................................................... 4 2. Konstitucinės teisės šaltinių sistema..........................................................................6 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija- pagrindinis valstybės įstatymas........................9 4. Konstitucinio Teismo aktai.......................................................................................12 5. Konstituciniai Įstatymai............................................................................................15 6. Tarptautinės sutartys.................................................................................................17 7. Įstatymai. Seimo statutas..........................................................................................20 8. Poįstatyminiai aktai...................................................................................................23 9. Fakultatyviniai konstitucinės teisės šaltiniai.............................................................24 Išvados...............................................................................................................................26 Literatūra...........................................................................................................................28 Įvadas Pasirinkta kursinio darbo tema- LR konstitucinės teisės šaltinių sistema- gana plati, tačiau įdomi. Norėdamas kuo aiškiau ir plačiau išdėstyti temą, pirmiausia atskleisiu teisės šaltinio sąvokos reikšmes. Nagrinėdamas šią temą susidūriau net su keletu jų. Šiame darbe pasistengsiu atskleisti visus konstitucinės teisės šaltinių klasifikavimo pagrindus bei teisės šaltinių sistemos ypatumus. Taip pat pabandysiu kiek galima išsamiau panagrinėti pagrindinius konstitucinės teisės šaltinius, atskleisti jų išskirtinius bruožus bei pagrindines charakteristikas. Lietuvos konstitucinės teisės normas, įtvirtinančias teisės šaltinius, nagrinėsiu pagal jų teisinę galią- pradėsiu nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos, aptarsiu Konstitucinio Teismo aktus, išanalizuosiu konstitucinius įstatymus, panagrinėsiu tarptautines sutartis bei įstatymus, Seimo statutą ir, pabaigai, atskleisiu poįstatyminių teisės aktų ypatumus. Darbe taip pat atsižvelgsiu ir į fakultatyvinius konstitucinės teisės šaltinius. Šio darbo tikslas- išanalizuoti konstitucinės teisės šaltinių sistemą. Darbo uždaviniai: 1. atskleisti konstitucinės teisės šaltinių sąvokas bei teisės šaltinių sistemos ypatumus; 2. išnagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kaip pagrindinį šalies įstatymą; 3. išanalizuoti Konstitucinio teismo aktus ir konstitucinius įstatymus, jų ypatumus; 4. aptarti tarptautines sutartis, įstatymus, Seimo Statutą, poįstatyminius aktus bei jų įtaką ir svarba konstitucinės teisės šaltinių sistemoje. Darbo objektas- konstitucinės teisės šaltinių sistema. Nors pasirinkta tema liečia Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės šaltinių sistemą, darbe pateiksiu keletą pavyzdžių ir iš užsienio valstybių. 1. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka Terminas teisės šaltiniai turi keletą reikšmių, kurias būtina išskirti, tai būtų: 1. Teisės šaltiniais vadinami teisės normų įtvirtinimo bei išraiškos būdai (teisės forma). Šiuo atžvilgiu sąvokos teisės šaltinis ir teisės forma sutampa; 2. Teisės šaltiniais taip pat vadinami veiksniai, lemiantys teisės atsiradimą, formuojantys teisinę sąmonę. Teisės literatūroje jie vadinami materialiaisiais teisės šaltiniais. Tai įvairūs visuomenės interesai, idėjos, įsitikinimai, tikslai. Jie lemia teisės normos atsiradimą, kuriant teisės normą į juos visuomet atsižvelgiama. Teisės teorijoje visuotinai pripažįstama, kad teisės norma, kuri neatitinka visuomenės teisinės sąmonės yra neveiksminga; 3. Teisės šaltiniais vadinami teisės pažinimo šaltiniai- įvairūs rašytiniai šaltiniai, kuriuose randame duomenų apie tam tikro laikotarpio ar tam tikros visuomenės teisę. Tai įstatymų tekstai, papročių užrašai,teismų bylos, metraščiai ir kita. Taigi sąvoka teisės šaltinis apima: taisės atsiradimą, jos galiojimą, jos pažinimą. Konstitucinėje doktrinoje sąvoka teisės šaltinis dažniausiai reiškia teisės normų įtvirtinimo ir išraiškos būdą. Tokiais teisės šaltiniais remiasi teismai, priimdami sprendimus. „Pagal teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo būdą (formą) skiriami trys klasikiniai konstitucinės teisės šaltiniai (formos): konstitucinis paprotys, teismo precedentas bei norminis teisės aktas.“ [10,41psl.] Dabar daugelyje demokratinių valstybių savarankišku konstitucinės teisės šaltinių pripažįstamos tarptautinės sutartys. Kai kurie mokslininkai prie teisės šaltinių priskiria teisingumo principus. Teisingumo principai- tai tokie taisės principai, kurie neįtvirtinti oficialiuose teisės šaltiniuose, bei visuotinai pripažįstami civilizuotų tautų. Didžiosios Britanijos teismų sprendimuose galima rasti nuorodų į žinomų mokslininkų veikalus, kur aiškinamos konstitucinės teisės normos. Tačiau mokslininkų išaiškinimais teismai dažnai vadovaujasi kaip papildoma savo sprendimų argumentacija, kai įstatymų leidėjas nepakankamai aiškiai formuluoja teisės normas. Taigi Didžiosios Britanijos mokslininkai konstitucinės teisės srityje gali plačiai reikšti savo pažiūras. Čia itin svarbūs konstituciniai papročiai. Kai kuriuose valstybėse konstituciniu teisės šaltiniu laikomi religiniai šaltiniai. Tokie taisės šaltiniai būdingi feodalinio tipo monarchinėms valstybėms. Musulmoniškose valstybėse konstituciniu teisės šaltiniu laikomi korano priesaikai, pranašo Mahometo pamokymai, kurių teisinė galia pranoksta konstitucijos normas. 2. Konstitucinės teisės šaltinių sistema Konstitucinių teisės šaltinių sistema- tai nuosekli, logiškai užbaigta, tarpusavyje susijusių konstitucinės teisės šaltinių visuma. „Konstitucinės teisės šaltiniai sudaro vieninga, santykiškai uždarą ir organiškai susijusią sistemą“. [10,43psl] Pagal kilmę konstitucinės teisės šaltiniai gali būti skirstomi į pirminius (konstitucija kaip tautos aktas) bei išvestinius (poįstatyminiai teisės aktai palyginti su įstatymais). Konstituciniai teisės šaltiniai yra rašytiniai ir nerašytiniai (konstituciniai papročiai). Konstitucinės teisės šaltiniai yra privalomi ir neprivalomi (Lietuvoje teisės doktrina- neprivalomas teisės šaltinis). Konstituciniai teisės šaltiniai gali būti materialieji ir proceso. Materialieji šaltiniai įtvirtina materialiosios konstitucinės teisės normas. Proceso šaltiniai įtvirtina materialiųjų teisės šaltinių įgyvendinimo būdus ir formas. Konstitucinės teisės šaltinius galima klasifikuoti pagal reguliuojamųjų visuomeninių santykių grupes (horizontaliai), pvz., rinkimų teisės pilietybės šaltiniai. Konstitucinės teisės šaltinius dar galima klasifikuoti pagal teisinę galią (vertikaliai), pvz., konstitucija, įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai. Pagal apimtį bei taikymo pobūdį konstitucinės teisės šaltiniai gali būti skirstomi į bendrojo galiojimo, riboto galiojimo bei išimtinio (ypatingo) galiojimo. Bendrojo galiojimo norminiai teisės aktai galioja visoje valstybės teritorijoje ir yra privalomi visiems valstybės teritorijoje esantiems gyventojams. Riboto galiojimo teisės aktai galioja tam tikroje valstybės teritorijos dalyje ir skirti tik tam tikram asmenų ratui. Išimtinio galiojimo teisės aktai galioja esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., karo atveju). Teisės šaltinių specifika, tai vienas iš kriterijų, kuriais remiantis pasaulio teisės sistemos priskiriamos kuriai nors teisės tradicijai. Egzistuoja šios dvi pagrindinės teisės tradicijos: anglų- amerikiečių (bendrosios teisės) ir romanų- germanų (konstitucinės teisės tradicija). Įtakingiausia bei labiausiai paplitusi- romanų- germanų teisės tradicija. Ji laikoma įtakingiausia ne vien dėl poveikio nacionalinėms teisės sistemoms, bet ir dėl to, kad ji yra paveikusi ir tarptautinę teisę. Šiai tradicijai būdinga aiški,konkreti,griežtai apibrėžta teisės šaltinių hierarchija. Pagrindinių teisės šaltinių čia pripažįstamas norminis teisės aktas. „ Norminiai teisės aktai grupuojami hierarchijos tvarka, o tą tvarką lemia reguliuojamųjų visuomeninių santykių reikšmingumas bei institucijos, išleidusios teisės aktą, teisinis statusas.“ [10,43psl.] Hierarchijos tvarka reiškia, kad aukštesnės teisinė galios įstatymams nedali prieštarauti mažesnės teisinė galios įstatymai, o šiems negali prieštarauti poįstatyminiai teisės aktai. Šiai tradicijai būdinga griežtai atriboti pirminius teisės šaltinius, privalomus teisėjui, nuo antrinių, teisėjui neprivalomų. Privalomais teisės šaltiniais laikomi konstitucija, įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai; neprivalomais- teismo precedentai, doktrina. Bendrosios teisės tradicijai būdinga atriboti statutinę teisę ir bendrąją teisę. Čia pabrėžiamas ne statutinės, o bendrosios teisės pirmumas, o svarbiausiu teisės šaltiniu pripažįstamas teismo precedentas- teismo sprendimas. „ Bendrosios teisės tradicijoje privalomaisiais konstitucinės teisės šaltiniais yra laikomi visi konstitucinės teisės mokslo pripažįstami šaltiniai: konstitucija, įstatymai (statutai), teismo precedentai, konstituciniai papročiai ir tradicijos, doktrina.“ [10,44psl.] Visgi kai kuriuose valstybėse yra tam tikrų teisinės sistemos ypatumų, pvz., JAV pripažįstama konstitucijos viršenybė prieš kitus įstatymus, o Didžiojoje Britanijoje gyvuoja statutų lygybės principas. Čia nerasime skirstymo į pagrindinius ir paprastuosius- jie skirstomi į konstitucinius, baudžiamuosius, civilinius. Kadangi Lietuvos konstitucinė teisė priklauso kontinentinės teisės tradicijai, tai pagrindiniu teisės šaltiniu čia pripažįstamas norminis teisės aktas, kalbėdami apie Lietuvos konstitucinės teisės šaltinius dažniausiai omeny turime norminius teisės aktus. Visi Lietuvoje galiojantys norminiai teisės aktai glaudžiai tarpusavyje susiję: vieni teisės aktai konkretina kitus, tam tikrų teisės aktų normos saugo kitų normas. Juos sieja bendri teisėkūros principai bei griežta hierarchija. Teisė šaltinių hierarchija- svarbiausias Lietuvos konstitucinės teisė šaltinių sistemos ypatumas. Būtent konstitucinės teisės šaltinių hierarchija sudaro prielaidas kurti tarpusavyje suderintą, vieninga teisės sistemą. Tikslus teisės normų hierarchijos laikymasis užtikrina teisėtumo režimą valstybėje. Konstitucijos teisės plačiąją prasme šaltiniai tai Konstitucija, Konstitucinio Teismo nutarimai, konstituciniai įstatymai, Lietuvos respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys, įstatymai, Seimo statutas, poįstatyminiai aktai, kiti teisės šaltiniai. Tačiau dėl kai kurių šaltinių rūšių galima diskutuoti. Poįstatyminiai aktai kaip konstitucinės teisės šaltinis apskritai kelia abejonių. Kokius konstitucinės teisės reguliavimo objektą sudarančius santykius jie reguliuoja? Ir ar galima konstitucinės teisės šaltiniais laikyti savivaldos institucijų aktus? Atsakydami į šiuos klausimus vieni autoriai teigia, kad galima konstitucinės teisės šaltiniais laikyti savivaldos institucijų aktus, kiti teigia, kad konstitucinės teisės šaltiniais galima laikyti tuos aktus, kuriuose yra normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su valstybės deleguota kompetencija. Šių institucijų aktai nereguliuoja santykių, kurie tiesiogiai priskirti konstitucinės teisės sričiai. Todėl konstitucinės teisės mokslo akiratyje yra tik teisės aktai, įtvirtinantys vietos ir centrinės valdžios santykius, savivaldos pagrindus, bet ne pačių savivaldos institucijų aktai, reguliuojantys jų kompetencijai priskirtus santykius. Nagrinėjant Lietuvos konstitucinės teisės normas įtvirtinančius teisės šaltinius, siūloma juos klasifikuoti pagal teisinę galią: „ 1. Konstitucinės teisės siaurąją prasme šaltiniai: a) Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniai įstatymai ir konstituciniai aktai- sudedamoji konstitucijos dalis, taip pat konstitucijos pataisos; b) Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai. 2. Kiti konstitucinės teisės šaltiniai: a) Konstituciniai įstatymai, priimti konstitucijos 69 str. 3d. (toliau juos vadinsime konstituciniais įstatymais Konstitucijos 69str. 3d.prasme, kad galėtume skirti nuo kitų rūšių konstitucinių įstatymų); b) Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys; c) Įstatymai, Seimo statutas; d) Poįstatyminiai teisės aktai (Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, ministerijų ir kitų valstybė institucijų teisės norminiai aktai).“ [1,56-57psl.] Vertėtų žinoti, kad šalia Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių galėtų būti ir Europos žmogaus teisių teismo precedentai. Fakultatyviniais konstitucinės teisės šaltiniais laikytina teisminė praktika, teisės principai, papročiai, doktrina. Prireikus fakultatyviniai konstitucinės teisės šaltiniai papildo kitų konstitucinės teisės šaltinių įtvirtintą reguliavimą. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucija- pagrindinis valstybės įstatymas Konstitucija- tai pagrindinis valstybės įstatymas, kuris turi aukščiausią teisinę galią. Konstitucijos normos reguliuoja visus svarbiausius žmogaus, visuomenės, valstybės interesus. „ Vokiečių teisės literatūroje konstitucija apibūdinama kaip „normų norma“ (lex fundamentalis). Tai reiškia, kad konstitucijos normos yra didesnės teisinės galios ir teisinės apsaugos.“[10,46psl.] Lietuvos konstitucinės teisės šaltinius reikia pradėti nagrinėti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997m. Gegužės 29d. Nutarime apibrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucijos vietą Lietuvos teisės sistemoje: „ Konstitucija apibūdinama kaip pagrindinis įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje. Be to, Konstitucija įtvirtina pagrindines teismo reguliavimo nuostatas ir sudaro įstatymų leidybos pagrindą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!