Lietuvos konstitucingumo raida ir istorija

Konstitucija – (lot. constitutio – teisių nustatymas): pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią ir nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių norminių teisės aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią galią, nustato piliečių teises, pareigas, laisves, valstybės tikslus, įtvirtina politikos pagrindus.
Konstitucija yra svarbiausias valstybės įstatymas, nes reguliuoja reikšmingiausius visuomenės gyvenimo, socialinius santykius. Ji nustato pamatinius konstitucinės santvarkos principus ir tai sudaro pirminę norminę bazę ir konstituciniams nuostatoms ir visai galiojančiai įstatymų sistemai. Konstitucijoje įtvirtinta Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų tvarka ir įgaliojimai, teisminės valdžios ir vietos savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos principai. Konstitucijos priežiūrą vykdo tik viena atskira konstitucija, izoliuota nuo kitų valdžios sistemų, tai konstitucinis teismas, kuris atitinka Europos teisinės priežiūros modelį. Didelis dėmesys konstitucijoje skiriamas žmogaus teisėms ir laisvėms, kurioms ginti valstybės valdžia įpareigota sudaryti pakankamas teisines garantijas.
Lietuvos konstitucija gina žmogaus prigimtines teises ir laisves, garantuoja teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją,privačiai ar viešai ją išpažinti, jungtis į politines, tautines ir visuomenines organizacijas, vadovaujantis įstatymais ginti savo teises bei laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Konstitucija garantuoja svarbiausias pilietines ir politines teises - teises į privačią nuosavybę, teisę į laisvę, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą, teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, išpažinti tikėjimą, burtis į asociacijas ir politines organizacijas, dalyvauti valstybės valdyme.
Tik atsižvelgiant į istorines - politines konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jų turinius, lyginant su svetimos valstybės primesta konstitucija, galima išsamiau ir geriau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta galutiniame konstitucijos variante, ir kodėl keičiantis visuomenės poreikiams, keitėsi ir konstituciniai principai bei normos, kurios reguliavo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!