Vilnius, 2010 m.
Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos Respublikos Prezidento konstitucinės atsakomybės aspektus. Išnagrinėti konstitucinės atsakomybės sampratos klausimus. Aprašyti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Apžvelgti Lietuvos Respublikos Prezidento statusą.
Taip pat aprašyti Lietuvos Respublikos Prezidento apkaltos procesą, jį detaliai išnagrinėti.
Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybės stabilumą bei aukščiausiu lygiu vadovaujančio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamų įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leidžiamąja, vykdomąja bei teisminėmis valdžiomis. Respublikose – tai Prezidentas.
Respublikos prezidento statusas - vienas iš aktualiausių klausimų tiek Lietuvos konstitucinės teisės
istorijoje, tiek nūdienos Lietuvos valstybės konstitucinėje praktikoje. Šiomis dienomis gausios publikacijos spaudoje, mokslinės konferencijos, politikos bei visuomenės veikėjų pasisakymai, o ir pati politinė, ekonominė, socialinė, taip pat moralinė tautos ir valstybės raida verčia atkreipti dėmesį į Respublikos prezidento statusą, ieškoti būdų, kaip Respublikos prezidento statusas galėtų būti efektyvesnis sprendžiant visuomenės ir valstybės problemas. Nė viena kita Lietuvos valstybės institucija nėra taip nenuosekliai pateikta konstitucijose ir prieštaringai vertinta pagal konstitucinį statusą, kaip valstybės vadovo institucija.
Nagrinėjant valstybės vadovo padėtį valstybės valdžios sistemoje, tenka kalbėti apie jo įgaliojimų santykį su įstatymų leidžiamosios , vykdomosios bei teisminės valdžių galiomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Prezidento atsakomybė.
KONSTITUCINĖ ATSAKOMYBĖ
Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. iš esmės plačiai nekalbėta apie konstitucinę atsakomybę kaip atskirą ar savarankišką teisinės atsakomybės rūšį. Todėl, kad tylint teorijos atstovams, tylėjo ir praktikai. Vadovėliuose bei straipsniuose trūko išvadų, kad šalia nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų ar administracinių teisės pažeidimų būtina įžvelgti subtilius konstitucinius nusižengimus, kurie iš esmės yra atskira teisės pažeidimų rūšis.
Žengus šį žingsnį, neišvengiamai turėtų sekti kitas: jei yra nusižengimai - už juos atitinkamas subjektas gali būti traukiamas saviton konstitucinėn atsakomybėn. Taigi galima papildomai pagrįsti, nurodant, kad nagrinėdami konstitucinės atsakomybės klausimą, būtina pateikti jos požymius:
1. Patraukimo konstitucinėn atsakomybėn ir jos maksimalaus pritaikymo tam tikra represine priemone tikslas – ne nubausti , o atimti jo įgytus konstitucinius įgaliojimus...
Šį darbą sudaro 1985 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!