Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės gavimas ir praradimas

b) kaip teisės normų reguliuojančių pilietybės santykius, visuma, t.y. kaip savarankiškas konstitucinės teisės institutas.
Taigi pilietybė gali būti apibūdinama kaip tam tikra visuomeninė – valstybinė vertybė, kurios pasiekimo galimybę būtina užtikrinti kiekvienam žmogui.
Tikslas: susipažinti ir aptarti pilietybės gavimą ir praradimą Lietuvoje.
Uždaviniai:
1) apžvelgti ką žmogui reiškia turėti pilietybę, kas ir kokiais atvejais Lietuvoje įgyja pilietybę,
2) apžvelgti kas ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvoje gali prarasti pilietybę.
Metodika: mokslinės ir periodinės literatūros analizė.
1. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12str. nustatyta, kad Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Teisės normos reguliuojančios pilietybės santykius, priklauso nuo šalies istorinių, kultūrinių, teisinių tradicijų. Kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami asmenys laikomi valstybės piliečiais, rodo valstybės politiką pilietybės klausimais, kokioms asmenų grupėms ji teikia prioritetus ar lengvatas suteikiant pilietybę (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E., et al. (2002). Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto leidybos centras).
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 str. Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai;
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno, šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra kitos valstybės piliečiai;
3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos pasas ( ).
Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7str. nustatyta, kad pilietybė gali būti įgyjama šiais būdais: 1) gimus; 2) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizaciją); 3) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę; 4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.
1. Pilietybės įgijimas (filiacija) yra pagrindinis ir visuotinai pripažintas pilietybės įgijimo būdas. Filiacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!