Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje esančio valdžių padalijimo principo samprata

LR KONSTITUCIJOJE ESANČIO VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPO SAMPRATA 1) Valdžių padalijimo ypatumai : a) Valdžių padalijimas – kertinis demokratinės valstybės principas, kuriuo pagrindžiama šiuolaikinė demokratinė valstybė. Kaip jau minėjau, visos šiuolaikinės demokratinės valstybės veikia vadovaudamosis valdžių padalijimo principu. Apie šio principo svarbą galima spręsti vien iš to, kad jis yra egzistuoja ir yra įtvirtintas konstitucijose. “Siekiant, kad jokia valstybės valdžios institucija savo rankose nesutelktų visos valdžios ir kad ja nesinaudotu nekontroliuojama, pagal valstybės vykdomas funkcijas valstybės valdžia daloma į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją, teisminę” Apie šio principo buvimą LR Konstitucijoje patvirtino ir LR Konstitucinis teismas. Šio principo esmė yra ta, kad trys valdžios – įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė turi būti savarankiškos, griežtai atskirtos viena nuo kitos, tarp jų turi vyrauti pusiausvyra, kiekviena valdžia turi veikti savo kompetencijos ribose. Nei vienai valdžiai neleidžiama prisiimti kitos funkcijų . Įstatymų leidžiamąją valdžią Lietuvoje įgyvendina Seimas, vykdomąją – Prezidentas ir Vyriausyb , teisminę – Teismas. Kiekvienai Lietuvoje veikiančiai institucijai turi būti pavesta eiti tam tikras funkcijas pagal valdžių padalijimo principą. Jokia institucija negali vienu metu vykdyti dviejų valstyb sėvaldžių funkcijų arba nepriklausyti nei vienai iš jų. Reiktų paminėti ir tai, kad “vienas iš svarbiausių valdžių padalijimo bruožų, valdžių pusiausvyros užtikrinimo mechanizmų yra stabdžių ir atsvarų sistema”. Tarptautinėje teisėje šis principas yra daugiau žinomas kaip “principle of check and balance”, kuris reiškia, kad valstybinės valdžios palaiko pusiausvyrą ir kontroliuoja viena kitą. Iki Lietuvai atkuriant savo nepriklausomybę 1990 metais valdžių padalijimo neegzistavo. Visa tai privertė Lietuvos žmones prarasti tikėjimą teisingumu, nes visi priimami sprendimai būdavo partijos galioje, kuri darydavo įtaką netgi teismams. Negalima nepaminėti prancūzo Jacques Godechot pasakymo, kad valdžių padalijimo principo “interpretacija siejasi su garsiuoju 1789 m Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos 16 str.: ”Visuomenė, kurioje žmogaus teisių garantijos nėra užtikrintos ir valdžių padalijimas nenustatytas, neturi konstitucijos”. Tačiau vien tik Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas nereiškia, kad valstybėje viskas funkcionuoja gerai, kad užtikrinamos piliečių laisvės, kad valstybinės valdžios funkcijos tinkamai paskirstytos ir pan. Reikia įsitikinti ar tinkamai nustatyta valdžių pusiausvyra, ar viena valstybinė valdžia nevykdo kitos funkcijų. b) Valdžių padalijimo problema Lietuvos teisinėje sistemoje : Šiuo metu Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia situacija, kai vykdant teisinę reformą, bandoma palaipsniui pereiti nuo okupuotoje Lietuvos Respublikoje galiojusių sovietinių iki šiuolaikinių, besiremiančių pasaulio valstybių pavyzdžiais ir patirtimi, įstatymų. Tačiau darant tai, reikėtų kuo skubiau pašalinti išlikusias teisines kolizijas ir suderinti įstatymus visų pirma su pagrindiniu šalies dokumentu – Konstitucija. Pagrindin problema – tinkamai apibrėžti kiekvienos valstybinės valdžios kompetenciją. LR Konstitucijoje numatyta, kad vykdomąją valdžią įgyvendina Vyriausybė ir Prezidentas. Vykdomoji valdžia yra įgyvendinama vykdant įstatymus, tvarkant krašto reikalus bei atliekant kitas griežtai apibrėžtas funkcijas.“Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras pirmininkas ir ministrai”. Vadinasi Lietuvoje esančias ministerijas mes negalima priskirti kuriai nors kitai valdžios rūšiai, kadangi Konstitucija jas priskiria prie vykdomosios valdžios. Pagrindinius ministerijų uždavinius numato netgi Konstitucija : “tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstyb s saugumą ir viešąją tvarką” Kaip matome vykdomosioms institucijoms teisminės valdžios realizuoti nepavesta. Taip pat Lietuvos teisinėje literatūroje problema, kai vykdomosios valdžios institucijos skiria administracines nuobaudas, yra mažai analizuojama ir tarsi nematoma, kad teisminę valdžią įgyvendina administracinės įstaigos tuo pažeidžiant valdžių padalijimo principą. Tenka kartais pastebėti gana keistus argumentus, sakant, kad administraciniai sprendimai yra ne galutiniai ir gali būti peržiūrėti teismo pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Remiantis šiais argumentais, administracinės įstaigos tampa “pirmos instancijos teismu“, o sprendimus kontroliuojantis teismas – aukštesnio pagal padėtį teismo padėtyje. Tuo labiau, kalbant apie vykdomosios ir teisminės valdžios funkcijų susipynimą, galima pastebėti, kad “ministerijos rengia įstatymų, reglamentuojančių jų valstybinio valdymo srityje egzistuojančius visuomeninius santykius, projektus, išanksto žinodamos, kad jos pačios turės įstatymą vykdyti, ir pačios siūlo įstatymo vykdymo tvarką. Jos turi galimybę netgi projektuoti savo diskreciją”.Tokią situaciją tenka taisyti tik įsikišant Konstituciniam teismui. Pavyzdžiui : 1995 metais LR Vyriausyb pateikdama Seimui svarstyti Mokesčių administravimo pagrindų įstatymo projektą nustatė, kad atitinkami pažeidimai bus grupuojami pagal sunkumą ir tuo pačiu nustatė baudas už šiuos pažeidimus. O baudas turėjo teisę skirti tos pačios institucijos pareigūnai. Tad panašioje situacijoje Konstituciniam teismui 2000m teko pripažinti kai kurias baudas, kaip “prieštaraujančias teisingumo ir teisinės valstybės principams”. Tad negalima būtu atmesti ir to faktoriaus, kad institucijos, vykdydamos nustatytas taisykles yra suinteresuotos nuobaudų skyrimu – teisingumo vykdymu, kas joms visiškai nepriklauso. Taip pat nereik tu užmiršti ir dar vieno visuotinai pripažinto principo, kad “niekas negali būti teisėju savo byloje” Jei institucija priimanti sprendimą, dalyvauja kaip arbitras 2 šalių ginče, vadinasi ji “atsistoja” į teismo poziciją ir kartu tuo pačiu metu institucija tampa šalimi, d l kurios veiksmų nukreiptas priešingos šalies reikalavimas. Atitinkamai, institucija tampa teisėju savo paties byloje. 2) Teisingumo vykdymo ypatumai ir esmė : a) Ar teisingumo vykdymas yra išimtinai teismo veikla? Siekiant reformuoti Sovietinę ir sukurti tinkamą teismų sistemą, Lietuvos teisinė visuomenė turėjo pažvelgti ir į pasaulinę praktiką. Rengiant Administracinių teismų sistemą tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas P.Kūris savo pranešime siūlė “aptarti galimybę priimti Administracinių teismų įstatymą, kuriuo būtų įkurta Valstybės taryba kaip aukščiausiasis administracinis teismas. .… Valstybės taryba, kokia yra Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge …” Tačiau, kaip matome pagal dabartinę situaciją, buvo pasiremta ne tik Prancūzijos, Belgijos, bet ir kitų šalių pavyzdžiais. Tik kyla abejonių ar Lietuva, palikdama institucijoms (pareigūnams) teisingumo vykdymo funkciją bei pažeidžiant valdžių padalijimo principą rėmėsi kitų užsienio valstybių praktika, ar tai tiesiog iki galo nesutvarkytas sovietmečio reliktas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nurodyta, kad “teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai” Tačiau pagal Administracinių teinės pažeidimų kodeksą sprendimus administracinės teisenos bylose negalima pavadinti kaip kitaip negu teisingumo vykdymu. Kaip jau buvo minėta ankščiau – sprendimus gali priimti vykdomosios valdžios institucijos (o ne teisminės valdžios), tarp jų – ir valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos įstaigos, jūrų transporto organai. Šie sprendimai įforminami nutarimais, yra aiškus teisingumo vykdymas sprendžiant ginčus tarp asmenų ir savo funkcijas vykdančių institucijų įgaliotų pareigūnų. Ši tvarka prieštarauja pamatiniam Lietuvos Respublikos valstybės valdymą nustatančiam dokumentui – Konstitucijai, todėl būtina siekti, kad teisingumo vykdymas būtų eliminuotas iš įvairių vykdomosios valdžios institucijų funkcijų, t.y. atsisakyta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, ir perduoti šią funkciją teismams. “Teisminio proceso įgyvendinimas per teismus yra pagrindinis visuomen je egzistuojančios “rule of law” pavyzdys” Tik teismui yra keliama pagrindin keliama užduotis – vykdyti teisingumą. Teismas privalo užtikrinti teis tumo įgyvendinimą kasdieniniame gyvenime, bet ne atlikti vykdomosios valdžios funkcijas, tokias kaip kovą su nusikalstamumu, pažeidimų išaiškinimu, ar tvarkyti krašto reikalus, ar koordinuoti ministerijų veiklą. Suteikus teismui papildomas funkcijas, tai sugriautu įtvirtintą valdžių padalijimo sistemą ir teismai taptų tokie pat, kaip buvo okupuotoje Lietuvoje – represinės, partijos valią įgyvendinančios įstaigos. Teismų paskirtis apibrėžiama, kaip “teisingumo vykdymas sprendžiant nustatyta procesine tvarka baudžiamąsias, civilines bei administracines bylas”. Ypatingas teismų statusas garantuoja, kad bylą išnagrinės nepriklausoma, nešališka, nepavaldi ir neatskaitinga jokiai valstybinei valdžiai institucija. Tuo būdu yra geriausiai ginamos ir apsaugomos žmogaus teisės. Kaip matome Lietuvos teisinės reformos ateityje šią problemą yra planuojama išspręsti remiantis ir valdžių padalijimo, ir teisingumo principais, kas asmeniui garantuoja, kad jo bylą išnagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienai Lietuvoje veikiančiai institucijai turi būti pavesta atlikti tam tikras funkcijas pagal valdžių padalijimo principą. Jokia institucija negali vienu metu vykdyti dviejų valstybės valdžių funkcijų arba nepriklausyti nei vienai iš jų. Dabartinę situaciją būtina kuo skubiau taisyti, nes kiekvieną dieną Lietuvoje daugybę kartų pažeidinėjami teisinės valstybės principai. Lietuvoje . Administracinės Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-2004 metų programa įstaigos tampa pirmos instancijos teismais, o sprendimus kontroliuojantis teismas – aukštesnio pagal padėtį teismu. Dabartinę situaciją išspręsti galima būtų pasiremiant JAV patirtimi, t.y. patobulinant, bent jau dalinai teismų bruožų turinčias, dabartiniu metu veikiančias, administracinių ginčų komisijas – paverčiant jas specializuotais teismais, nagrinėjančiais tik specifinius ginčus. Taip pat priimant Administracinio proceso kodeksą, galima sureguliuoti įvairias teisenas: administracinių teisės pažeidimu bylų, mokestinių bylų, drausminių bylų ir kt., pagal tai steigiant specializeotus administracinius teismus. Pareigūnui, kaip vykdomosios valdžios atstovui, der tų priskirti tik pažeidimo užfiksavimo – įrodymų rinkimo funkciją, t.y. teisę surašyti aktą, o įrodymų vertinimą ir sprendimo priėmimą palikti tik teismui. LR KONSTITUCIJOJE ESANČIO VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPO SAMPRATA Valdžių padalijimo samprata Lietuvos teisinėje sistemoje : “Suverenitetas priklauso tautai” – skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str. Tauta jai priklausančią aukščiausią suverenią galią vykdo pati tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Minėtos LR Konstitucijos nuostatos reiškia, kad tauta demokratiškai išrinktiems savo atstovams suteikia įgaliojimus įgyvendinti valstybinę valdžią šalyje. Tik tautos išrinkti atstovai gali priimti sprendimus, kurie turės tautos pritarimą, t.y. bus legitimūs. LR Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb , Teismas”. Šioje normoje,“nors tiesiogiai ir neįvardyta, įtvirtintas valstybės valdžios padalijimo ir atribojimo principas”. Valdžių padalijimas ir atribojimas laikytinas pagrindiniu valstybės valdžios organizavimo ir veiklos principu. Šis principas plačiai analizuojamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo: “…valstybės valdžių sistema apima įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias; būtent šių trijų valdžių santykius lemia konstitucinis valstybės valdžių padalijimo principas”. Šis principas garantuoja : kad valstybės valdžią vykdančios institucijos yra atskirtos, savarankiškos, kad tarp jų egzistuoja pusiausvyra ir tarpusavio kontrol (“stabdžiai ir atsvaros”), kuri neleidžia vienai valdžios šakai sukoncentruoti savo rankose neribotos valdžios. Minėtos LR Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies normos turinį detaliau atskleidžia kiti LR Konstitucijos skirsniai (V skirsnis “Seimas”, VI skirsnis “Respublikos Prezidentas”, VII skirsnis “Vyriausyb ”, IX skirsnis “Teismas”), nustatantys kiekvienos valstybės valdžios institucijos teisinius veiklos pagrindus, kompetenciją ir funkcijas. Pažymėtina, kad “kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais”. Įstatymų, “t. y. aukščiausios teisinės galios norminių aktų, reguliuojančių svarbiausius visuomeninius santykius”, priėmimo funkcija priklauso Seimui – tautos atstovybei. “ Tai vienintelė įstatymų leidybos institucija Lietuvoje”. Seimas taip pat tvirtina Vyriausybės programą, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina biudžetą ir prižiūri kaip jis vykdomas. Vykdomąją valdžią Lietuvoje vykdo Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas ir Vyriausybė . Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Pažymėtina, kad Vyriausybė yra aukščiausia kolegiali, savarankiškai veikianti, vykdomosios valdžios institucija, kuri tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus, Seimo nutarimus, koordinuoja ministerijų veiklą, dalyvauja užsienio politikoje, vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Teismai įgyvendina teisingumą. Kalbant apie valdžių padalijimo principą svarbu pamin ti ir LR Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad “ valdžios galias riboja Konstitucija”. Vadinasi: Jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai, nėviena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Tokia konstitucinė valdžių sąranga reiškia, kad kiekviena valstybės valdžią įgyvendinanti institucija, realizuodama savo kompetenciją, vykdo tik jai patikėtus konstitucinius įgaliojimus ir šių įgaliojimų negali perleisti vykdyti kitoms institucijoms. Galima teigti, kad Vyriausyb yra viena iš svarbiausių valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, kadangi jai pavedama vykdyti įstatymus. Vyriausybės vaidmuo tampa ypač reikšmingas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, nes jos nariai ministrai dalyvauja ES Tarybos sprendimų priėmimo procese. Vyriausybė vykdomosios valdžios funkcijas realizuoja atlikdama atitinkamais teisės aktais jai deleguotus įgaliojimus. Pabr žtina, kad Konstitucijos 94 straipsnis nenumato baigtinio Vyriausyb s įgaliojimų sąrašo. Konstitucijos 94 straipsnio 7 dalis numato, kad Vyriausyb “vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai”. Pasak Konstitucinio Teismo, “ tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti” Taigi, LR Konstitucinis Teismas numato Vyriausybės įgaliojimų turinio ir apimties kitimo galimybę atsižvelgiant į kintančią situaciją valstybėje. Ministras – įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas. Kaip jau minėta anksčiau, Vyriausybė yra aukščiausia kolegiali vykdomosios valdžios institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministras “yra asmuo, kuriam pavesta atskira valdymo sritis”. Ministerijos, ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų" atitikimo LR Konstitucijai, LR Vyriausyb s įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, LR Vyriausyb s įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir LR biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui”. Tokia konstitucinė valdžių sąranga reiškia, kad kiekviena valstybės valdžią įgyvendinanti institucija, realizuodama savo kompetenciją, vykdo tik jai patikėtus konstitucinius įgaliojimus ir šių įgaliojimų negali perleisti vykdyti kitoms institucijoms. Galima teigti, kad Vyriausybė yra viena iš svarbiausių valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, kadangi jai pavedama vykdyti įstatymus. Vyriausybės vaidmuo tampa ypač reikšmingas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, nes jos nariai ministrai dalyvauja ES Tarybos sprendimų pri mimo procese. Vyriausybė vykdomosios valdžios funkcijas realizuoja atlikdama atitinkamais teisės aktais jai deleguotus įgaliojimus. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 94 straipsnis nenumato baigtinio Vyriausybės įgaliojimų sąrašo. Konstitucijos 94 straipsnio 7 dalis numato, kad Vyriausyb “vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai”.(LR Konstitucija 94 str. 7 p). Pasak Konstitucinio Teismo, “tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti” 23 . Taigi, LR Konstitucinis Teismas numato Vyriausyb s įgaliojimų turinio ir apimties kitimo galimybę atsižvelgiant į kintančią situaciją valstyb je. 2.1 Ministras – įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas Kaip jau min ta ankstesniame skyriuje, Vyriausyb yra aukščiausia kolegiali vykdomosios valdžios institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministras “yra asmuo, kuriam pavesta atskira valdymo sritis”. 24 ministerijos, ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų" atitikimo LR Konstitucijai, LR Vyriausyb s įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, LR Vyriausyb s įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir LR biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui”. 22 Žr. išnašą 9: LR Konstitucija 94 str. 7 p. 23 LR Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas „D l LR Vyriausyb s įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies, 22 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punktų, 26 straipsnio 3 dalies 7 punkto, 31 straipsnio 2, 4 dalių ir 6 dalies 2 punkto, 37 straipsnio 4 dalies, 45 straipsnio 4 dalies atitikimo LR Konstitucijai.“ 24 Kęstutis Virketis ir kiti. D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s įstatymo 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44 ir 45 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 31 1 ir 44 1 straipsniais įstatymo projekto, LR Seimo kanceliarijos Teis s departamento išvada (2002 03 20);

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!