Valdžios galios tema literatūroje

I. Valdžios galios samprata literatūroje.
II. Valdžios galios vaizdavimas literatūroje.
1. Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ vaizduojamas valdovas Mindaugas pamina dvasines vertybes siekdamas valdžios.
2. Sofoklio tragedijos „Antigonė“ veikėjas – šaltakraujis valdovas Kreontas kovoja su priešininkais dėl įstatymų nesilaikymo.
3. Justino Marcinkevičiaus dramoje ir Sofoklio tragedijoje vaizduojami valdovai panašūs valdžios siekimo būdais.
III. Valdžios galios išraiška priklauso nuo valdovo charakterio bruožų.
1.
3. Justinas Marcinkevičius: „Žmogus iš esmės yra istorija“
4. Rimantas Marčėnas. Mindaugas grožinėje literatūroje. Istorinė tiesa ir išmonė.
5.
6. Violeta Dumčiuvienė, mokomoji 10 klasės (2 dalis) knyga LITERATŪRA, Vilnius, 2018, p. 70, 71, 72, 73, 75, 78, 79.
Valdžios galios tema literatūroje
Dažniausiai literatūroje valdžia – galia, leidžianti paveikti kito veiksmus. Valdžios atstovai siekdami lyderystės apriboja pavaldinių galias, elgiasi netinkamai: žudo, smurtauja, praranda žmogiškumą, pamiršta moralines nuostatas, tikėjimą. Tačiau kartais tokia galios išraiška buvo pateisinama, nes valdovai siekė valstybės vieningumo. Tad savo kalboje aptarsiu valdžios galios temą, valstybės valdymo bruožus remdamasi Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ir Sofoklio tragedijos „Antigonė“ veikėjų paveikslais.
Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ vaizduojamas galingas valdovas, kuris dėl stiprios valdžios pamina dvasines vertybes. Šį teiginį išryškina karaliaus Mindaugo žodžiai, jog valdžia ne meile laikosi, o baime. Viešnagės Vismanto pilyje metu netikėtai pranešta, jog sudeginta kunigaikščio Kintibuto pilis. Šį įvykį galima laikyti Mindaugo valdymo eros pradžia. Išsigandę kunigaikščiai patys iškelia Mindaugą, paskelbia jį vyriausiuoju kunigaikščiu, nes mano, kad tik Mindaugas yra toks galingas, jog suvienytų Lietuvos žemes. „Imk, Mindaugai, imk šitą kalaviją. / Tik vienas tu gali viena ranka / Pakelti jį.“ Tai rodo, jog valdovas buvo žmogus, gimęs to meto politikai. Jis buvo gerai įvaldęs įprastus besikuriančių valstybių politikos „įrankius“: melą, klastą, mokėjo manipuliuoti, pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Dar tą patį vakarą Mindaugui tenka susidurti su kai kurių kunigaikščių pasipriešinimu. Jau tada išryškėja, kad Mindaugui nėra nieko svarbiau už tėvynę. „Aš saugau ją, kuriu ją kaip paminklą / Ant savo meilės ir svajonių kapo.“ Racionaliai mąstantis valdovas suvokia, jog politinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!